Fotografijos galerijos sienas puošia panevėžiečių akiai neįprastos nuotraukos. Remigijaus Venckaus eksponuojamoje parodoje „Berlyno dienoraštis“ lankytojai, tikėjęsi pamatyti gražius, spalvotus Vokietijos vaizdus, išvydo primenančias brėžinius fotokonstrukcijas.
Parodoje pristatęs fotokonstrukcijas R. Venckus tikisi lavinti žmonių vaizduotę. U. Mikaliūnio nuotr.
Tokias nuotraukas autorius pateikė ne atsitiktinai. Žiemą nufotografavęs „Potsdamer Platz“ – įstaigų, bankų, galerijų kvartalą – ir jau gerokai vėliau peržvelgdamas nuotraukas R. Venckus pastebėjo, kad tai tėra tik kai kurių žymių fotografų patirties pakartojimas. Todėl fotografijose jis ieškojo ko nors naujo, įdomaus, neįprasto ir išskirtinio. Surado ir pristatė žiūrovams.
„Norėjosi kažko visai naujo, taip atsirado sumanymas panaudojant šviesos efektą pateikti tokias fotokonstrukcijas. Man patinka provokuoti žmones mąstyti. Pasakau mįslę, o jūs ją įminkite. Mums visiems reikia lavinti savo vaizduotę ir išmokti į meno kūrinius žiūrėti kitomis akimis. Berlyne lankiausi ne vieną kartą. Tai žavingas, tvarkingas, saugus, meno ir kultūros, šiuolaikinio demokratinio miesto pavyzdys. Nuotraukose palikau savo potyrių likučius kaip išklotinę, bet nesu garantuotas, ar žiūrovas ją perskaitys“, – abejojo R. Venckus.
Lietuvoje pirmąkart rodomas „Berlyno dienoraštis“ – tarsi meninė autoriaus kelionės po Vokietijos sostinę įspūdžių ir atradimų refleksija, sudaryta iš fotografijų ir dienoraščio tekstų. 2010–2014 m. keliaudamas po Berlyną autorius ne aprašė regimus vaizdus ar įvykius, o siekė atskleisti vidinę kelionės prasmę ir jos teikiamą naują patirtį. Panaši tekstų ir fotografijų nuotaika formuoja vieningo kūrinio įspūdį.
Šalia fotografijų galerijoje iškabinti kelionės įspūdžių aprašymai tarsi priverčia ieškoti prasmės. Autorius juo pavadino „Berlyno dienoraštis, arba 8 kelionės į save“.
„ Pro dūzgiančio, virš žemės iškelto metro langą pralekia medžio šešėlis ir praskrenda vėjo jėgainės sparnas. Naujas vaizdas graužia akis ir išsilieja naujame fotografiniame jausme. Kaip ir Berlyno sienos siaubas, taip ir didžioji miesto geležinkelio ir metro stotis mane veda į pasiklydimą.
Kelionė yra magiškas reiškinys, tik išvykęs suprantu, kaip svarbu sugrįžti. Tik išvykęs suvokiu, kokios yra gražios ilgesiu raudančios motinos akys. Tik keliaudamas suprantu, kad kelyje nėra nei savojo aš pradžios, nei savojo aš pabaigos, bet yra kažkur namai ir manęs laukiantys draugai“, – kelionės dienoraštyje rašo autorius.
R.Venckus į Panevėžį atvyko ir pristatyti savo parodos, ir skaityti paskaitą „Naujųjų medijų kultūra“. Lektorius pasidalino žiniomis apie naujausias technologijas, jų įtaką meninei kūrybai, socialinei aplinkai, komunikacijai, žmogaus kūnui ir sąmonei. Aiškino, kaip technologijos gali padėti tobulėti, keisti arba ištaisyti fizinius kūno defektus.
R. Venckus yra medijų menininkas ir kritikas. Kuria fotografiją ir videomeną. Pasisako medijų, vaizduojamųjų menų ir vizualinės kultūros klausimais, yra išleidęs kelias knygas. Rašo kritines recenzijas apie Lietuvoje ir užsienyje žinomų menininkų darbus ir meno kolekcijas. Lietuvos ir užsienio meno galerijose bei muziejuose kaip meno kritikas pristato meno kūrinius. Kuruoja jaunimo medijų meną reprezentuojančius renginius. Dėsto medijų meno ir kultūros disciplinas Vytauto Didžiojo universitete. Skaito paskaitas meno festivaliuose. Savo kūrybą (fotografiją ir videomeną) reprezentuoja Lietuvoje ir užsienyje. Lapkritį autorius gins humanitarinių mokslų srities, menotyros krypties daktaro laipsnį.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
