Upytėje praėjusį savaitgalį atidarytas penkerius metus statytas 912 tūkst. litų kainavęs Tradicinių amatų centras. Tikimasi, kad jis į linininkystės tradicijomis ir Čičinsko kalnu garsėjantį kraštą pritrauks daugiau turistų, o rajono gyventojams atvers galimybių mokytis senovinių amatų, prasmingai leisti laiką.
Amatų centro atidarymas sutapo su 790-uoju Upytės jubiliejumi.
Visose srityse atlikta daug darbų
Praėjusį savaitgalį koncertais ir kitais renginiais paminėtas Panevėžio lopšio – Upytės – gimtadienis gyventojams ir svečiams davė akstiną susimąstyti, kaip per pastaruosius šešerius septynerius metus pasikeitė Panevėžio rajonas ir apskritai apie gyvenimo kaime ir mieste privalumus bei minusus.
Panevėžio rajono savivaldybė Upytėje pristatė, kas rajone nuveikta už 2007–2013 metais Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtus pinigus. Iš viso per tuos metus Panevėžio rajonas darželiams ir mokykloms remontuoti, esamoms socialinių paslaugų įstaigoms atnaujinti ir naujoms kurti, sveikatos priežiūros paslaugoms gerinti, komunalinių paslaugų infrastruktūros plėtrai, melioracijai, žemės ūkiui, įvairiems bendruomenių vykdomiems projektams sulaukė beveik 380 mln. litų. Maždaug 8 proc. šios sumos skyrė Panevėžio rajono savivaldybė.
Tiesa, išgirdę apie Europos sąjungos paramą, žmonės kartais moja ranka – esą kas iš jos, vis tiek jiems gyvenimas nepalengvėjo. Bet ar iš tiesų? Koks šiandien būtų Panevėžio rajonas, ir miestas, jeigu tos paramos nebūtų gavę?
„Patikėkite, rajonas šiandien atrodytų gana prastai. Tai, ką visi kartu sukūrėme su ES parama, pastebimai pakeitė žmonių gyvenimo sąlygas į gerąją pusę“, – praėjusį penktadienį konferencijoje Upytėje apie 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą rajone sakė Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis.
Panevėžio rajono savivaldybė pirmoji šalyje apžvelgė nuveiktus darbus. Šią iniciatyvą labai teigiamai įvertino konferencijoje Upytėje ir miestelio Tradicinių amatų centro atidaryme dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak jų, būtų puiku, jeigu ir kitos savivaldybės pasektų Panevėžio rajono pavyzdžiu.
„Europos Sąjungos parama – tai ir Lietuvos pinigai. Aš visų pranešimuose paminėtų skaičių, žinoma, neįsidėmėjau. Tačiau padariau išvadą, kad pinigai buvo panaudoti atsižvelgus į gyventojų svarbiausius poreikius. Todėl jie buvo skirti ir maldos namų remontui, ir socialinėms reikmėms, ir infrastruktūrai gerinti, ir žemės ūkiui bei kitoms sritims“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Šiais metais atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 65,3 proc. rajono gyventojų čia gyventi patinka, 12,6 proc. – labai patinka, o 17 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi. Nepatinka čia gyventi tik 1,3 proc., labai nepatinka – vos 0,9 proc. žmonių.
Tačiau svarbiausias akcentas Upytės jubiliejinių renginių savaitgalį buvo Tradicinių amatų centro atidarymas Upytės dvarvietėje.
„Etninė kultūra yra mūsų išlikimo pagrindas. Žmonėms reikia ne vien materialių dalykų. Labai svarbu, kad išsaugotume tai, kas juos turtina dvasiškai“, – kalbėjo simbolinę atidarymo juostą perkirpusi žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.
Šiaudinį namą statė penkerius metus
Iš ekologiškų medžiagų – šiaudų ir molio – pastatytą amatų centrą pašventino Krekenavos bazilikos rektorius, Upytės ir Vadaktėlių parapijų administratorius Gediminas Jankūnas. Tik tada amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė visus pakvietė apžiūrėti unikalų pastatą.
Ministrams ir rajono merui upytiečiai padovanojo įspūdingus naminės duonos kepalus. Upytės eksperimentinio ūkio vadovas, Upytės gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas Audrius Zalatoris, kaip ir dera šeimininkui, visus susirinkusius pavaišino namine duona.
A. Sidorovienė pasakojo, kad buvusioje Upytės dvarvietėje įsikūrusiame Tradicinių amatų centre bus gaivinamos ir populiarinamos linininkystės tradicijos. Norintieji galės išmokti linus minti, verpti, austi. Mėgstantieji šeimininkauti bus mokomi spausti linų sėmenų aliejų, pasigaminti įvairių patiekalų.
Amatų centre bus rengiamos amatininkų ir tautodailininkų parodos, gyventojai bus kviečiami dalyvauti edukacinėse programose, mokysis senovinių amatų. Centre pastatytos žiedimo staklės su visa reikalinga įranga, dvi keramikos krosnys. Šalia centro įrengtas amatų turgelis, kuriame žmonės prekiaus savo pačių pagamintais dirbiniais, maisto produktais.
Penktadienio vakarą turgelis virto kavinuke. Ant stalų buvo išrikiuoti kavinukai, puodeliai kavai, padėta sausainių.
Namą apžiūrinėję svečiai atkreipė dėmesį, kad jis pastatytas pagal tradicinį aukštaitišką modelį. Šeimininkai pasididžiuodami pasakojo, kad statinys visiškai ekologiškas, net medinis sienų karkasas išteptas sėmenų aliejumi, atstojančiu impregnantą. Karkasas užpildytas supresuotų šiaudų spudulais. Sienoms ruginių šiaudų parūpino Upytės eksperimentinis ūkis. Sienos iš abiejų pusių aptinkuotos specialaus molio mišiniu.
Namo stogas dengtas iš specialiai tam tikslui netoli Bernatonių ekologiškai išaugintų rugių, kurių prireikė beveik dviejų hektarų.
Trijų dienų kultūrinė programa
Penktadienio vakarą žmonės buvo pakviesti į Stultiškių kaime stovintį senovinį malūną, kuriame įkurtas Linų muziejus. Čia jų laukė teatralizuotas koncertas su žinomais šalyje dainininkais Povilu Meškėla, Vladu Kovaliovu bei jų kolegomis, dramos teatro aktoriais.
Šeštadienį pievoje prie Upytės eksperimentinio ūkio buvo kuriamas Upytės krašto žemėlapis. Vidurdienį vėl šurmuliavo Tradicinių amatų centras. Čia vyko literatūriniai skaitymai – buvo skaitomos ištraukos iš kūrinių, kuriuose minima Upytė. Atidarytas turgelis, pristatytas tautinis kulinarinis paveldas.
Po pietų prasidėjusiame tarptautiniame folkloro festivalyje koncertavo kolektyvai iš Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir, žinoma, Lietuvos.
Šventės dalyviams parodytas filmas „Upytei 750“.
Sekmadienį Upytės Šv. Karolio baromėjaus bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios už Upytės krašto žmones.
Inga SMALSKIENĖ
