Iki šiol Lietuvoje menkai težinoma amerikiečių rašytoja ne tik paklojo objektyvizmo filosofijos pamatus, bet ir pateikė sėkmės receptų ne vienai įmonei
Pirmoji pagal svarbą ir įtaką gyvenimui knyga po Biblijos. Šitaip JAV Kongreso bibliotekos ekspertai įvertino A. Rand (1905–1982 m.) romano „Atlas Shrugged“ („Atlantas patraukė pečiais“) įtaką amerikiečiams. Prieš daugiau nei pusę amžiaus parašytas 1200 puslapių kūrinys vis dar laikomas viena įtakingiausių visų laikų verslo knygų. Garsūs amerikiečių verslininkai savo memuaruose ar interviu yra prisipažinę, kad kritiniais momentais jiems priimti teisingus, nors gana drastiškus sprendimus ir išlaikyti savo įmones padėjo būtent šis A. Rand kūrinys. Knyga, apie kurią nevienareikšmiškai atsiliepdavo kritikai ir kurią gana skeptiškai vertino intelektualai.
Pastaruosius galima bandyti suprasti. Altruizmas, pasiaukojimas, tarnystė – ne šios rašytojos ir filosofės sąvokos. Savo ideologiją A. Rand kūrė ant egoizmo ir individo laisvės pamato. Individualistas, įgyvendinantis vien asmeninius tikslus, – štai koks, anot kūrėjos, turi būti žmogus. Viena garsiausių amerikiečių rašytojų nebuvo kategoriškai nusistačiusi prieš pagalbą kitam asmeniui. Ji tiesiog priešinosi religijos, politinės doktrinos ar kultūrinių tradicijų primestiems bandymams palenkti individą savo reikmėms. Būti savanaudžiu A. Rand mąstysenoje nereiškė būti blogu žmogumi. Veikiau tai tėra nuoširdus ir sąžiningas prisipažinimas, kad visų pirma sieki sau laimės.
Svarbu turėti omenyje, kad tokia filosofija rašytoja dalijosi dar XX a. pirmojoje pusėje. Moteris, ginanti egoistus ir raginanti gyventi sau? Ką gi, atrodo, būtent to Amerikai ir reikėjo. Nors įvertinimo ir susidomėjimo teko palaukti: pirmąjį iš dviejų garsiausių A. Rand kūrinių „The Fountainhead“ („Ištaka“) atmetė net dvylika leidėjų, nes jiems knyga pasirodė pernelyg intelektuali. Visgi septynerius metus rašytas romanas galiausiai išleistas 1943 m. ir autorei iškart pelnė šlovę. Jame pasakojama apie architektą Hovardą Rorką, kurio šiuolaikiškas ir drąsus braižas nežavi vyriausių šalies architektūros galvų. Rašytoja aiškino, kad jai Rorkas įkūnija asmenybę, alinamą nuolatinės individo ir kolektyvo poreikių kovos. Beje, autorė pardavė teises šį kūrinį ekranizuoti: 1949 m. to paties pavadinimo filmą sukūrė Kingas Vidoras, o pagrindinį vaidmenį – garsusis Gary Cooperis. A. Rand pati rašė scenarijų ir dalyvavo kūrybiniame procese, tačiau galutinis rezultatas jai nepatiko nuo pirmos iki paskutinės juostos sekundės.
Kūrėja turėjo apie ką mąstyti ir be filmo: 1957 m. pasirodė jos ilgai brandinta knyga „Atlas Shrugged“. Nors skeptikai darbą vadino ode gobšumui, romanas A. Rand visam laikui pelnė vienos įtakingiausių JAV rašytojų titulą. Pagrindinis herojus Džonas Galtas priešinasi visuomenės ir valdžios diktatui. Savo finansinei ir asmenybės laisvei išsaugoti jis temato vieną būdą – keltis į negyvenamąją salą ir ten su bendraminčiais kurti tobulą kapitalistinę visuomenę.
Šis siužeto vingis, kaip ir apskritai į kapitalizmą besiremianti A. Rand pasaulėžiūra, įdomiai siejasi su rašytojos asmeniniu gyvenimu. Sankt Peterburge gimusi menininkė (tikrasis jos vardas Alisa Rosenbaum) augo pasiturinčioje šeimoje. Ji studijavo prestižinėje gimnazijoje ir artimai bičiuliavosi su Vladimiro Nabokovo seserimi Olga. Tačiau į valdžią atėjus bolševikams, Rosenbaumų šeima per vieną dieną prarado visą turtą ir pradėjo ilgą bei sunkią išlikimo kelionę Amerikos link. Regis, iš dugno savarankiškai išsiropšti turėjusi A. Rand pasinaudojo pačios patarimu beatodairiškai siekti laimės ir pirmiausia pasirūpinti savimi.
A. Rand „The Fountainhead“, rež. Ivo van Hove (Nyderlandai), tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, Vilnius, rugsėjo 26 ir 27 d.
