Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje atidaryta jubiliejinė panevėžiečio menininko Henriko Mazūro paroda „Grafikos ženklų tiltas“ bei pristatytas tokio paties pavadinimo leidinys.
Pasak H. Mazūro, parodos pavadinimas „Grafikos ženklų tiltas“ atspindi nuotolinį kūrėjo santykį su užsakovu. U.Mikaliūno nuotr.
Atsakinga kūryba
Parodoje atsiskleidžia platus H. Mazūro kūrybos spektras. Dalis darbų – kruopštūs ir detalūs lino raižiniai, o likusieji – spalvinga skaitmeninė kompiuterinė grafika. Čia galima pamatyti ne tik konkrečioms asmenybėms ar įstaigoms skirtų ekslibrisų, bet ir menininko kurtų pašto ženklų, logotipų ir emblemų.
Pasak menininko, bibliotekoje eksponuojami darbai sujungia didžiąją jo kūrybos dalį. Parodos pavadinimas „Grafikos ženklų tiltas“ atspindi nuotolinį kūrėjo santykį su užsakovu.
„Kuriant ne visada esi laisvas – turi ieškoti naujos, įdomios medžiagos, kuri būtų susijusi su asmenybe ar įstaiga, kuriai skiri savo darbą“, – apie kūrybos procesą pasakojo H. Mazūras.
Džiaugėsi menininko šeima
Būrys menininko bičiulių ir kolegų sveikino H. Mazūrą parodos atidarymo ir artėjančio jubiliejaus proga. Panevėžio ekslibrisų karaliene vadinama grafikė Stasė Medytė susirinkusiesiems pasakojo apie gražią ir darnią dailininko šeimą.
„Atsimenu, kaip Henrikas ir Laima, tėvai pedagogai, jaudinosi dėl savo sūnų, lietuviškų ąžuolėlių. Sakydavo: „Koks tas mūsų vaikas! Žaliai plaukus nusidažė!“ Aš tada jų ir klausiu – o jis langus ar daužo? Tėvai sako – ne. Ar vagia? Ne. Narkotikus vartoja? Ne. Tada nuraminau, kad plaukai ataugs. O štai dabar vienas sūnus yra Utenos dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, kitas dirba kūrybinį darbą“, – prisiminimais dalijosi S. Medytė.
Parodos atidaryme grafikė negailėjo gerų žodžių dailininko žmonai pedagogei ir kanklininkei Laimutei.
„Esu labai jai dėkinga. Anksčiau būdavo labai sudėtinga organizuoti ekslibrisų parodas, konkursus. Laima visada perduodavo naujienas apie Henriko kūrybą, dalindavosi darbais, buvo savotiška paštininkė“, – džiaugėsi menininkė.
S. Medytė neslėpė, kad nors H. Mazūras ir užsiima kompiuterine grafika, vis dėlto didysis šio menininko aukso lobis ir labiausiai jai priimtina dailininko kūrybos dalis – lino raižiniai.
Toks pat jaunas
Renginyje apsilankiusi miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė teigė nustebusi pamačiusi tokią didelę parodos apimtį. Vedėja džiaugėsi, kad Panevėžyje yra tokių menininkų kaip H. Mazūras. Jos nuomone, būtent tokie žmonės kaip jis ir kuria miestą, nuspalvina jį ryškiausiomis spalvomis.
Į parodos atidarymą iš Latvijos atvykę menininkai Inta Lininia-Ozolinia ir Imantas Ozolinis sakė, kad H. Mazūras šiandien yra toks pat jaunas kaip ir prieš dvidešimtmetį.
„Puiku tai, kad visada judi į priekį – tik spėk švęsti vis naujas tavo gyvenimo progas ir sukaktis“, – dailininkui gerų žodžių negailėjo svečiai.
Valdo skirtingas technikas
Pats H. Mazūras negalėjo pasakyti, kuriai technikai – lino raižiniams ar kompiuterinei grafikai – teikia pirmenybę.
„Labai sunku pasakyti. Dirbant su linu, didžiąją darbo proceso dalį diktuoja pati medžiaga, ją įvaldyti irgi nėra taip jau paprasta. Žinoma, pasiekus norimą rezultatą, malonumas būna dvigubas“, – įžvalgomis dalinosi menininkas.
„Kompiuterinė grafika taip pat turi savo privalumų. Galbūt kam nors pasirodys, kad skaitmeninis darbas yra paprastesnis, nes sušiuolaikintas, bet ir čia dirbant reikia ilgai pamąstyti, procesas užtrunka ne ką mažiau“, – apie darbo patirtį kalbėjo H. Mazūras.
Dailininkas yra Krekenavos ir Karsakiškio miestelių herbų ir vėliavų, Krekenavos mažosios bazilikos herbo autorius. Beveik dešimtmetį priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai, o šiuo metu dirba dailės mokytoju Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje. 2010 metais išleido poezijos rinkinį „Nutolę peizažai“.
Juta LIUTKEVIČIŪTĖ
