Vasaros festivalio „Susitikime penktadienį“ metu miestiečiai gali džiaugtis ne tik šalyje žinomų grupių pasirodymais. Tai ir puiki proga susipažinti su dar tik ieškančiais savo klausytojo atlikėjais. Vienas tokių – šį penktadienį pasirodysiantis muzikuojantis aktorius Juozas Muliaučius.
Teatro gerbėjams J. Muliaučius jau pažįstamas – vaikinas keletą metų dirba Panevėžio teatre „Menas“, yra sukūręs nemažai įsimintinų vaidmenų. Šiaulių universitete aktorystės subtilybių mokęsis muzikantas jau yra surengęs kelis autorinių dainų vakarus. Atlikėjas sako ir pats apsilankantis savaitgaliais vykstančiuose miesto renginiuose. Ta proga, kad šį penktadienį J. Muliaučius bus ne vien tik šventės žiūrovas, bet ir dalyvis, aktorius atsakė į „Sekundės“ klausimus.
– Miestiečiai jus nesunkiai atpažintų teatro „Menas“ scenoje, o kaip muzikantas pasirodote rečiau. Kodėl ir kaip seniai užsiimate soline kūryba?
– Tokios veiklos pradžią lėmė noras išreikšti save. Vieni tai daro sporto salėje, kiti virtuvėje, o aš tai darau kurdamas muziką. Galima sakyti, kad tai – pomėgis, kuris pamažu tampa vis labiau viešu. Dainas pradėjau kurti dar muzikos mokykloje, Pasvalyje. Atsisėdau prie pianino, improvizuodamas sugrojau vieną melodiją ir pamaniau, kad jai reikėtų teksto. Kai nori kažką pasakyti, bet nedrįsti, dainuojant tai padaryti daug paprasčiau.
– Kam priklauso jūsų atliekamų dainų autorystė?
– Dainas kuriu pats, tačiau dėl autorinių teisių nekovoju. Savo kūrybą vertinu kukliai – joms dar toli iki pasaulinio lygio.
– Galbūt kada nors yra tekę groti grupėje?
– Kai mokiausi Panevėžio konservatorijoje (dabartinė Vytauto Mikalausko menų gimnazija – autorės past.), buvome trys vaikinai. Tikriausiai tada mus ir buvo galima pavadinti grupe – grojome gitara, pianinu ir saksofonu. Nors muzikuoti drauge pradėjome gana vėlai, į keletą konkursų spėjome nuvykti. Netolimoje ateityje ir vėl išmėginsiu savo jėgas kaip grupės narys – bandysiu pasirodyti su viena jaunų muzikantų grupe.
– Muzikuojančių aktorių šalyje niekada netrūko – aktyvi bardų veikla, pastaruoju metu ypač populiarios aktorių grupės „Liūdni slibinai“ ir „Neteisėtai padaryti“. Noras dainuoti ir pasirodyti įvairiais amplua – aktoriaus kraujyje?
– Gal ir taip, bet man darosi neskanu, kai šiais laikais viską taip teatralizuoja. Kartais norisi paprastumo, be jokių pasimaivymų. Kartais norisi tiesiog pasiklausyti geros muzikos.
– Dainavimas ir vaidyba – atskiros ar viena kitą papildančios sritys?
– Taip, jos gali viena kitą papildyti. Tačiau tai – skonio reikalas. Man labiau patinka, kai galiu atskirti teatrą nuo muzikos. Nors galbūt ši nuomonė ateityje ir keisis.
– Aktoriaus specialybė apaugusi įvairiausiais gandais ir stereotipais. Kodėl pats pasirinkote šią specialybę, o gal greičiau – gyvenimo kelią?
– Besimokydamas Pasvalio muzikos mokykloje dažnai būdavau scenoje, užsiimdavau įvairia kūryba ir man tai patiko. Taip ir nusprendžiau pasilikti scenoje. Žinoma, šiuo metu nuo muzikos esu kiek nutolęs, daugiau vaidinu, bet galimybė išreikšti save scenoje man vis tiek yra svarbiausia.
– Artėja naujas teatro sezonas. Kokiais darbais šiuo metu esate užsiėmęs?
– Rugsėjį turėtume baigti statyti Kristinos Gudonytės režisuotą spektalį „Ida iš šešėlių sodo“, pagal to paties pavadinimo režisierės išleistą knygą. Taip pat žadame paruošti Alberto Moravijos kūrybos skaitymus.
– Ko gali tikėtis šį penktadienį jūsų paklausyti susirinksiantys panevėžiečiai?
– Pirmenybę teikiu akustinei, gitaros muzikai – tokią klausytojai ir išgirs. Tikiuosi klausytojus pavergti nuoširdumu.
Juta LIUTKEVIČIŪTĖ
