Vieni dalykai palieka žmogų, kitus palieka jis pats, tačiau prisiminimai iš ten, kur prabėgo vaikystė, kur vietos vadinamos gimtine, negali būti taip paprastai ištrintos iš atminties.
Baigę mokslus kaime, išsibarstėme po visą Lietuvą ir dirbome įvairiose srityse. Sukūrę šeimas, paskendome savo rūpesčiuose.
Prie mokyklos. Daugiau kaip po pusšimčio metų kažkada buvę vaikai, o dabar žilagalviai seneliai, močiutės, suvažiavo į gimtinę.
Bėga laikas, bet vis tiek sugrįžtame į vaikystės prisiminimus, neaprėpiamos laisvės ir nuotykių ieškojimo metą. Basakojės vaikystės, kai buvo ir linksmų, ir liūdnų įvykių, pamiršti neįmanoma.
Daugiau kaip po pusšimčio metų mes, kažkada buvę vaikai, o dabar žilagalviai seneliai, močiutės, jau nebepažindami vieni kitų pirmąjį rugpjūčio šeštadienį suvažiavome į gimtinę.
Susitikimas ,,Prisiminimų takais…“ prasidėjo šv. Mišiomis Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje. Čia meldėmės už žmones, iškeliavusius anapus iš Kurgulų, Rūtakiemio ir Mitriūnų kaimų.
Paskui vykome į Bartašiūnų mokyklą. Simboliška, kad susitikimas buvo organizuotas mokykloje (nors ir buvusioje). Susirinkome čia iš įvairių Lietuvos kampelių: Vilniaus, Rudaminos, Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Biržų, Utenos, Šeduvos… Susirinkom čia, kur pradėjome kelią į žinių šalį, susirinkome tarsi pateikti 60 metų ataskaitą.
Pirmiausia tylos minute pagerbėme šviesų mokytojos Aldonos Butrimienės atminimą. Ji šioje mokykloje išdirbo 50 prasmingų metų.
Atgijo mokykliniai prisiminimai, nuotykiai, išdaigos. Mes, žilagalviai solidūs mokiniai, užmiršę gyvenimo naštą, pasakojome apie likimo vingius, vaikus ir anūkus, rodėme mokyklinių metų, šeimų nuotraukas.
Nesvarbūs buvo kiekvieno pasiekimai, svarbiausia, kad daugiausia yra dorų ir Lietuvai savo gerais darbais nusipelniusių žmonių. Džiaugėmės ir jaunos kartos atstovu – Mitriūnų kaimo gyventoju Evaldu Butrimu, kuris stiprybės sportuoti surado ir po nelaimės. Jis – orientavimosi varžybų pasaulio čempionas. Jo namuose yra daugybė apdovanojimų, medalių, taurių.
„Buvo smagu susitikti su buvusiais kaimynais, mokslo draugais, juk čia mūsų šaknys, čia kartu augome. Tik gaila, kad mažai bendraamžių, septyniasdešimtmečių, belikę“ – kalbėjo Bronius Perevičius, vienas iš susitikimo organizatorių.
Gera būti savo gimtinėje! Ji – mūsų gyvenimo kelio pradžia.
,,Iki susitikimo kitąmet, brangūs kraštiečiai!“ – atsisveikindami sakėme vieni kitiems.
Joana Dargužytė-Perednienė, Bartašiūnų pradinės mokyklos 1950 metų laidos 4 kl. mokinė.
