Dešimt naujų skaityklių bus galima rasti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Dar po dvi – miesto bei rajono bibliotekose Kniaudiškių ir Beržų gatvėse.
Technologiniai pokyčiai – jau netrukus
Projektas „Lietuvos literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“ pradžiugins 68 Lietuvos bibliotekas: joms bus išdalyta 200 elektroninių knygų skaityklių.
Pagrindinės, didžiausią universalų fondą Lietuvos Šiaurės rytų regione sukaupusios G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorė Rima Maselytė tokiu projektu džiaugiasi.
„Virtualių paslaugų ir skaitmeninio turinio pageidaujančių skaitytojų daugėja. Mes stengsimės patenkinti jų poreikius“, – sako šios įstaigos vadovė.
Bibliotekai skirtos dešimt skaityklių ją jau pasiekė. Tačiau dar nėra aišku, kada panevėžiečiai galės pradėti jomis naudotis. Pasak bibliotekos personalo, kol kas šiuo klausimu vyksta tik vidiniai techniniai darbai. Tačiau direktorė R. Maselytė neabejoja, kad elektroninės knygos bus reikalingos ir įdomios bibliotekos lankytojams.
„Kaip naudotis skaityklėmis, parodys skaityklos darbuotojai, o jeigu bus pageidaujančiųjų, organizuosime mokymus grupėms“, – žada ji.
Kol kas planuojama skaitykles naudoti tik bibliotekoje. Tačiau, R. Maselytės teigimu, bus ieškoma teisinių būtų, leidžiančių skaitykles pasiskolinti ir naudoti namuose.
„Prieš gaudamas ir grąžindamas skaityklę klientas privalės pasirašyti sutartį, kurioje bus įvertinama išduodamo ir atnešto prietaiso būklė. Darbuotojas įvertins skaityklės būklę – prietaisą apžiūrės, ar nesuskaldytas ekranas, nesuplėšytas dėklas, įjungs“, – apie išdavimą pasakojo R. Maselytė.
Nori didinti turinio pasiekiamumą
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos viešųjų ryšių atstovo Justo Jaskonio teigimu, elektroninių skaityklių atsiradimas Lietuvos bibliotekose gali turėti įtakos skaitymo įpročių formavimui, tačiau tai nėra pagrindinis projekto tikslas. „Svarbiausia – sudaryti kuo geresnes sąlygas informacijos sklaidai“, – sako jis.
„Anksčiau būdavo svarbu, kad bibliotekos tiesiog turėtų knygų, o dabar bandome sudaryti sąlygas, kad visos, net ir labai nutolusios bibliotekos, turinčios minimalią interneto prieigą, galėtų pasiekti naujausią esamą turinį“, – projekto tikslus aiškino J. Jaskonis.
Nacionalinės bibliotekos atstovas nesutinka, kad tradicinė knyga nebeįdomi ir ją reikėtų pamiršti. Jo nuomone, naujus knygos formatus reikėtų vertinti tolygiai ir ateityje laukti dar didesnių pokyčių.
Paklaustas, kokį projekto rezultatą ateityje laikytų sėkmingą, J. Jaskonis, be kompiuterinio raštingumo lavinimo, įvardijo dar keletą aspektų. „Visų pirma, tai būtų gera pradžia naujiems darbams paveldo skaitmenizavimo srityje, – sako jis. – Taip pat svarbu ir tai, kad skaitytojai susipažins su lietuviškos literatūros klasika.“
Projektui „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“ buvo skirta daugiau nei 180 tūkst. litų, po bent kelias skaitykles planuojama išdalyti visoms 60 šalies savivaldybių. Taip siekiama priartinti kultūros paveldo turinį prie vartotojų, suteikti jiems galimybę naudotis skaitmenintu turiniu patogia forma – internetu ir įvairiais formatais mobiliuosiuose įrenginiuose.
Lietuvių literatūros klasikos populiarinimas pasitelkiant naujausias technologijas aktualus ir užsienyje. Šių metų gegužės pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija užsienyje esančioms lietuviškoms bendrojo ugdymo mokykloms dovanojo elektronines skaitykles. Tad svetur augantys lietuviai galės susipažinti su Kristijono Donelaičio, Maironio, Jono Biliūno ir kitų klasikų kūriniais.
Kaip gyvenimo būdo dalis
Elektroninių skaityklių teikiamais privalumais džiaugiasi ir jaunimas.
Vilniaus universiteto studentė Gabrielė Žutautaitė teigia pusę reikalingos rašytinės medžiagos jau nešiojasi skaityklėje.
„Didžiausias privalumas tas, kad galiu vienoje vietoje turėti skirtingų formatų dokumentus – ir pačios rašytus konspektus, ir leidyklose pasirodžiusius romanus“, – vardija mergina.
Anglų filologijos studentas Andrius Ledas jau pusmetį naudojasi tokiu skaitymo būdu. Su elektroninių knygų trūkumu susidurti jam dar nėra tekę.
„Paprastai ieškau nemokamų, nes elektroninės knygos brangios lietuviškai kišenei. Dažniausiai skaitau angliškai, nes lietuviškos elektroninės knygos dar tik pradeda atsirasti, – atvirai kalbėjo Andrius. – Skaityklė užpildo tam tikras nišas, kurių negali užpildyti knygos, ir kai kuriais atvejais ją patogiau naudotis. Bet aš, kai turiu galimybę, vis tiek mieliau skaitau įprastą knygą.“
Pirmosios Lietuvoje elektroninės parduotuvės Skaityklė.lt, kurioje galima įsigyti legaliai išleistas lietuviškas elektronines knygas, atstovas Andrius Valentukonis mano, kad tokio prietaiso pranašumai ypač išryškėja vasarą.
„Nei planšetinio, nei nešiojamojo kompiuterio šviečiant saulei nepaskaitysi – tam nepritaikytas jų ekranas. Elektroninę skaityklę galima skaityti esant bet kokiam apšvietimui“, – pabrėžia jis.
Kitas esminis skaityklės pranašumas – ilgalaikė baterija. A. Valentukonio nuomone, jeigu vartotojas knygas į skaityklę persikelia kuriam laikui prijungdamas ją prie kompiuterio, atskirai prietaiso įkrauti nebereikia.
Vis dėlto elektroninės knygos rinkoje dar nėra itin populiaros – Skaityklė.lt atstovo turimais duomenimis, palyginti su įprastomis knygomis, elektroninių parduodama nuo pusės iki vieno procento. Pastebėta, kad paklausiausi literatūros žanrai tarp elektroninių knygų skaitytojų – detektyvai ir meilės romanai.
Juta LIUTKEVIČIŪTĖ
