Panevėžyje gyvenantis Leonas Grubinskas – fotomenininkas, už savo darbus pelnęs per 120 įvairiausių apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Jo nuotraukos puikavosi Amerikoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Malaizijoje ir pargrįžo… į Biržus.
L. Grubinskas su Biržų kultūros centro liaudiškos kapelos „Kaziukas“ muzikantais ir dainininkėmis. Z.Meškausko nuotr.
Biržų krašto muziejui „Sėla“ išeivis iš Biržų krašto dovanojo 75 nuotraukas (fotografui gegužės 28 d. sukako 75 metai), iš 1969–2010 m. kūrybos laikotarpio, ir poezijos pluoštą. „Biržams – gražiausiam miestui pasaulyje!“ – taip pavadinta fotografo paroda pakvietė biržiečius užeiti į „Sėlos“ muziejų.
L.Grubinskas gimė 1939 m. Trišakių kaime, Vabalninko seniūnijoje, vėliau gyveno Kupreliškyje (Biržų r.) Nuo pat vaikystės svajojo išmokti groti, susitaupęs pinigėlių, nusipirko seną armoniką. Užgrojęs savamokslis muzikantas sužavėjo visus, tad buvo pakviestas dirbti Meilūnų kultūros namų meno vadovu.
Atgaivinęs kultūrinį gyvenimą gabus vyras persikėlė arčiau Kupreliškio ir apie 1958 m. įsidarbino Mažuikių kultūros namuose. Čia suskambėjo muzika, dainos, šoko ir jaunas ir senas, o savamokslis muzikantas meno vadovas, visų meiliai vadintas Levuku, atkakliai tobulino savo gebėjimus Biržų muzikos mokykloje – mokėsi ne tik groti akordeonu, pianinu, bet ir chorvedybos meno.
Grįžęs iš tarnybos tarybinėje kariuomenėje nebeilgai užsibuvo Mažuikiuose ir, kaip rašo savo prisiminimuose: „ašarodamas paliko Mažuikių kaimą, didelį malonumą teikiantį darbą ir atvyko į Panevėžį“. Kibtis į gyvenimą jam padėjo kitas pomėgis – fotografija. Tuometis laikraštis „Panevėžio tiesa“ atspausdino keletą jo nuotraukų ir netrukus rajoninio laikraščio „Tėvynė“ vyriausiasis redaktorius Povilas Kancė pakvietė dirbti fotokorespondentu. Po 20 metų, 1992 m., Leonas įsidarbino laikraštyje „Panevėžio rytas“, o dar po 5 metų – dienraštyje „Sekundė“.
1970 m. L. Grubinskas tikruoju nariu priimtas į Lietuvos fotografijos meno draugiją, o 1973 m. – į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Leono darbai buvo premijuoti 5 kartus, viena premijų – respublikinė. Fotografijos buvo publikuotos ne tik tuometės Tarybų Sąjungos leidiniuose, bet ir spausdinamos užsienio šalių almanachuose, pvz.: nuotrauka „Finalas“ buvo atrinkta Londone leidžiamam almanachui „Pasaulio sportas“, o nuotrauka „Incidentas“ (fotografijoje netikėtai į kelią išbėgę stumbrai) laimėjo dešimt pirmųjų vietų tarptautiniuose konkursuose, didelį pasisekimą turėjo siužetai su iš cirko pasiskolinta meškute.
Dar vienas Leono pomėgis – rašymas, jis kuria eilėraščius, rašinius apie gamtą (konkurse „Gamta – visų namai“ ne kartą pateko į geriausiųjų autorių dešimtuką), anekdotus. Biržų kultūros centro liaudiška kapela „Kaziukas“ atlieka ne vieną dainą Leono žodžiais, muziką kuria kapelos vadovas Kazys Baronas.
Į parodos atidarymą Biržų krašto muziejuje „Sėla“ buvo pakviesti ne tik visi besidomintys fotografija ir muziejuje vykstančiomis parodomis, kolegos fotografai, bet ir Leoną menantieji: vabalninkiečiai, kupreliškiečiai, Meilūnų, Mažuikių kultūros namuose šokę ir dainavę. Nepasididžiavo ir šokėjai senjorai, smagiai besisukantys kultūros centre grojant ir dainuojant Biržų kultūros centro „Kaziuko“ kapelai.
Fotografą sveikino, už dovaną jam dėkojo Biržų rajono merė Irena Varzienė, Kultūros skyriaus vedėja Lina Vireliūnienė, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius, kapelos vadovas Kazys Baronas. Nekantriai sveikintojų eilėje laukė Levuko laikų Mažuikių jaunimas, kuris ne tik nuoširdžiai prisiminimais dalijosi, gėles dovanojo, bet ir užgrojus kapelai „Kaziukas“ kaip senais laikais linksmai šoko.
Leonas džiaugėsi savo darbus dovanojęs gražiausiam miestui Biržams ir geriausiems pasaulyje žmonėms – biržiečiams. Lydimas jaunų dienų pažįstamos Birutės Kvedaravičienės aplankė Mažuikius, gimtąsias vietas.
„Aš ne senjoras, o gyvenantis žmogus“, – teigė gimtinei savo darbus padovanojęs jaunatviškos sielos talentingasis fotografas.
Gintarė Rukšėnaitė
