Rašytoja ir žurnalistė atgaivino savo kūdikį

SRTF-logoŠių metų Lietuvos kultūros sostinė Panevėžys jau turi specializuotą, profesionalų kultūros ir istorijos leidinį. Rašytoja ir žurnalistė Liuda Jonušienė atgaivino prieš 24 metus leistą žurnalą „Senvagė“.

Rašytoja ir žurnalistė L.Jonušienė žurnalą „Senvagė“ atgaivino daugiau kaip po 20 metų. U.Mikaliūno nuotr.

Rašytoja ir žurnalistė L.Jonušienė žurnalą „Senvagė“ atgaivino daugiau kaip po 20 metų. U.Mikaliūno nuotr.

 

Praėjusį trečiadienį, minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, Dailės galerijoje vos tilpo atėjusieji į atgimusio kultūros ir istorijos leidinio sutiktuves.

L. Jonušienė sako ilgai brandinusi mintį atkurti anuomet kartu su dabar jau amžinatilsį kolege, poete Elena Mezginaite ir poetu Broniumi Riboku leistą žurnalą. Panevėžys – vienas ir nedaugelio miestų, neturėjęs specializuoto kultūros leidinio.

Impulsas pagaliau įgyvendinti idėją jai kilo Panevėžį paskelbus kultūros sostine. L. Jonušienė sulaukė ir Panevėžio savivaldybės Kultūros skyriaus moralinio palaikymo. „Senvagė“ dienos šviesą išvydo fondų, rėmėjų paramos dėka.

Liuda Jonušienė įžanginiame žurnalo straipsnyje „Gera vėl būti“ dar kartą patvirtino, ką yra sakiusi ir prieš 24 metus, – kad tebenori tikėti, jog kultūra yra mūsų dvasinės stiprybės šaltinis, mūsų ateities garantija.

Pasak redaktorės, žurnalas sieks atspindėti ir prisidėti prie miesto kultūros raidos, vadovaudamasis istorinio perimamumo, nedalomumo, dorovingumo ir atvirumo principais. Jai norėtųsi, kad leidinys žadintų savo skaitytojų ūpą kurti, suteiktų jiems dvasinės energijos, ugdytų savo vertės pajautimą.

Žurnalas „Senvagė“Rengdama pirmąjį atgimusio žurnalo numerį L. Jonušienė patyrė, kad esama labai daug temų, apie kurias verta ir būtina kalbėti, talentingų kūrėjų, įdomių žmonių ir nepaprastų jų darbų, vertų mūsų dėmesio.

„Žurnalą būtų galima leisti kas mėnesį, tačiau finansinės galimybės ribotos. Šiais metais planuojame dar vieną numerį, o kitais – žiūrėsime“, – sakė ji.

Atgimusios „Senvagės“ pirmajame numeryje publikuojami straipsniai Panevėžyje gimusių, augusių ir dabar jame gyvenančių žmonių, taip pat kituose miestuose bei kitose šalyse atsidūrusių panevėžiečių: skulptoriaus Alfrido Pajuodžio, Dailės galerijos direktorės Jolantos Lebednykienės, lituanistės Lionės Lapinskienės, aktoriaus Stasio Petronaičio ir kitų.

„Senvagėje“ kitą požiūrį miesto istoriją ir dabartį pateikia Kraštotyros muziejaus direktorius, istorikas Arūnas Astramskas. Daktarė, fotografijos istorikė Zita Pikelytė, buvęs J. Miltinio dramos teatro literatūrinės dalies vedėjo, vertėjo, „Krantų“ bendradarbio Giedriaus Gabrėno sūnus, architektas, dr. Arnoldas Gabrėnas.

Savo mintimis, jausmais, įžvalgomis apie Panevėžį dalinasi Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius, Paryžiaus Naujosios Sorbonos universiteto magistrantas Karolis Baublys, diplomatas Mindaugas Snicorius.

Rašytoja Indrė Jonušytė publikuoja novelę „Bemiegė naktis“, Mindaugas Juzokėnas prisimena, kaip sovietmečiu panevėžiečiai medžiodavo užsieninės muzikos plokšteles.

 

Inga SMALSKIENĖ

Sekunde.lt

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image