Ragų baldai iš Paryžiaus – istorijos dalis

Kiekviename didesniame mieste yra kraštotyros muziejus – unikali to krašto istorijos saugykla, leidžianti lankytojams keliauti laiku.

Apytalaukio dvaro valdytojams Zabieloms priklaususių ragų baldų komplekto dalis į muziejų pateko 1947 metais. U.Mikaliūno nuotr.

Eksponatai kaupti beveik šimtmetį 

Kėdainių krašto muziejus Didžiojoje gatvėje, įkurtas buvusiame 18–19 amžiaus karmelitų vienuolyne, yra vienas iš seniausių Lietuvoje. Jis atidarytas 1921 metais Kėdainių apskrities valdybos pirmininko Vlado Rybelio. Šis žmogus muziejui atidavė apie tūkstantį savo sukauptų eksponatų.

Muziejus dabartinėse patalpose įkurtas tik 2000 metų rugsėjį. Pirmuosius savo gyvavimo metus jis glaudėsi trijuose nedideliuose kambarėliuose Kėdainių rajono savivaldybės patalpose, dabartinėje M. Daukšos viešojoje bibliotekoje, ir buvo vadinamas kraštotyros muziejumi. Bėgant metams buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą, kol jam buvo atiduotas  vienuolynas. Dabar muziejus turi keturis filialus: Daugiakultūrinį centrą mažojoje sinagogoje, Radvilų mauzoliejų evangelikų reformatų bažnyčioje, V. Ulevičiaus skulptūrų muziejų ir kultūros centrą „Arnetų namas“.

 Kėdainių krašto muziejaus istorija – tarsi ilgaamžio žmogaus, nugyvenusio dramatišką gyvenimą, mėtyto ir vėtyto, bet sugebėjusio išlikti ir išsaugoti dvasinius lobius materialiu pavidalu.

Muziejus labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Vokiečiai išgrobstė ir sunaikino daug vertingų eksponatų. Skaičiuojama, kad nuostolis siekė 563 tūkst. 200 rublių. Po karo muziejuje buvo apie 5000 eksponatų, galima įsivaizduoti, koks turtingas būtų buvęs, jeigu jo nebūtų nusiaubę naciai.

Po karo, tarybiniais laikais, muziejaus paskirtis gerokai pakito – jis tarnavo sovietinei propagandai.

Čia lankytojams būdavo rodomos ekspozicijos ir skaitomos paskaitos apie socialistines statybas, organizuojami susitikimai su karo veteranais. Tačiau veikė ir archeologijos, krašto istorijos ekspozicijos. Tad  žmonės vis tiek turėjo galimybę daugiau sužinoti apie Kėdainių miesto ir krašto praeitį.

Ne visi tarybinių laikų muziejininkai buvo sąžiningi. 1988 metais tikrinant muziejų paaiškėjo, kad iš jo dingo daug vertingų eksponatų. Tada buvo pakeista vadovybė.

1991 metais Kėdainių kraštotyros muziejus pervadintas į Krašto muziejų. Nuo 1992-ųjų jam vadovauja Rimantas Žirgulis. Per daugiau kaip du dešimtmečius išsiplėtė ekspozicijos: įrengta garsiojo kryžių meistro Vinco Svirskio salė, veikia 17–18 amžių dokumentų, eksponatų parodos, galima apžiūrėti 19 amžiaus ragų baldų komplektą, atvežtą iš Apytalaukio dvaro. 2001 metais evangelikų reformatų bažnyčioje baigtas restauruoti kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Tai vienintelė atkurta LDK didikų kapavietė Lietuvoje. 2004 metais rajono Savivaldybėje buvo atidaryta medžio drožėjo V. Ulevičiaus darbų ekspozicija, po metų atnaujintas rašytojo J. Paukštelio namas.

Kėdainių krašto muziejus vykdo įvairius projektus, tarp jų – ir edukacinius, sutraukiančius daug jaunimo.

Savamokslis drožėjas sužmogino šventuosius

Muziejaus filiale eksponuojami 55 Vytauto Ulevičiaus medžio darbai (šachmatai, skulptūros ir kt.). U.Mikaliūno nuotr.

Muziejaus salėje, kurioje eksponuojami savamokslio drožėjo Vinco Svirskio (1835–1916) kryžiai, norisi pačiupinėti kiekvieną eksponatą – iš jų sklinda šiluma.

Menininko išdrožti šventieji yra tokie žmogiški, kad ir neskaitydamas užrašų  gali suvokti, ką drožėjas norėjo perduoti jų lūpomis. V. Svirskis kryžius, koplytstulpius, šventuosius drožė neatsitiktinai.

Jis, kaip ir daugelis tuo metu paprastų, sunkiai gyvenančių lietuvių, paguodos ieškojo tikėjime.

Iš šeimos, kurioje buvo 11 vaikų, kilusiam drožėjui teko dirbti samdiniu, mokslai jam buvo neprieinami.

V. Svirskis buvo savotiškas lietuvybės puoselėtojas. Lietuviškos spaudos draudimo metais jis ant kryžių kaldavo lietuviškus užrašus. Manoma, kad drožėjo pasaulėžiūrai ir kūrybai daug įtakos turėjo 1863 metų sukilimas. Jis gyveno visai netoli Paberžės, kur ugningus, tautos dvasią žadinančius pamokslus sakydavo kunigas Antanas Mackevičius.

Per gyvenimą V. Svirskis išdrožė apie 230 kryžių, iki šių dienų išliko pusšimtis, iš jų 21 saugomas Kėdainių krašto muziejuje.

Dievo pašauktas drožėjas

Kėdainių rajono savivaldybei priklausančiose patalpose, Kėdainių krašto muziejaus filiale, galima apžiūrėti kito lietuvių tautodailininko, nepaprastu talentu apdovanoto drožėjo Vytauto Ulevičiaus darbus. Jis yra sukūręs apie 300 didesnių ir mažesnių medžio skulptūrų, Kėdainiuose galima išvysti 55 iš jų.

 Panevėžio rajone gimusio ir augusio, o paskui į Kėdainių rajoną persikėlusio V. Ulevičiaus kūriniai istorijos, mitologjos, religijos, gamtos temomis alsuoja lietuviškumu.

Ne viename interviu menininkas yra prisipažinęs, kad lietuvių liaudies kūryba yra didžiausia jo įkvėpėja. Per 100 parodų surengęs menininkas yra pelnęs daugybę laurų, sulaukęs pasaulinio pripažinimo.

Unikalūs ragų baldai

Muziejuje saugomi V. Svirskio kryžiai surinkti iš įvairių Kėdainių krašto vietų. U.Mikaliūno nuotr..

Viena iš muziejaus salių skirta Apytalaukio dvaro valdytojų Zabielų unikaliems baldams ir kitiems daiktams. Baldai pagaminti Anglijos meistrų iš Indijos bei Amerikos elnių ragų. Grafas Česlovas Zabiela 1900-aisiais juos nusipirko Paryžiuje vykusioje pasaulinėje baldų parodoje.

Didžiulis, įspūdingas baldų komplektas buvo laimėjęs aukso medalį. Didikas į Lietuvą jį parsigabeno trimis vagonais. Iki mūsų dienų išliko tik trečdalis komplekto.

Muziejuje saugoma ir iš šio dvaro atkeliavusios dvi rankų darbo medinės kėdės, ir apvalus, nelygiais kraštais stalas. Vienintelė jo koja pagaminta iš gumbuotos, storos medžio šakos.

Muziejuje taip pat galima pamatyti įdomių baldų, indų, sietynų, žvakidžių iš kitų dvarų. Kai kurie dvarininkams priklausę daiktai iš muziejų atkeliavo iš nežinomų dvarų.

Nors kai kurių eksponatų kilmės, buvimo vietos negalima nustatyti, jie puikiai atspindi dvarų buitį, kultūrą.

Inga SMALSKIENĖ