Ar panevėžiečiai taip įsivaizdavo Panevėžio – kultūros sostinės programą? Ne pasaulio kultūros sostinės, o Lietuvos!
Atkreipiu dėmesį į žodį Lietuvos! Ne Kinijos, Japonijos, Prancūzijos, o Lietuvos.
Reikėjo Lietuvos gyventojus supažindinti bent su Panevėžio apskrities miestelių ar rajonų kultūra. Argi Pasvalyje, Biržuose, Kupiškyje, Raguvoje, Krekenavoje ir kitur nėra svarbių vietų, žmonių, garsinusių šalį, įdomių gamtos kampelių, architektūros, skulptūros kūrinių?!
Yra! Bet tokia programa būtų reikalavusi padirbėti, paieškoti. O dabar?! Iš Kinijos, Japonijos pakvietė fotografą su keliomis nuotraukomis ar dailininkę su keliais paveikslais – ir jau renginys! Lietuvos kultūros! Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Palanga, kai buvo Lietuvos kultūros sostinė, paliko atstatytą kurhauzą. Telšiai išpuošė savo miestą. O ką paliks Panevėžys?
Nė vienas renginys neskirtas net mūsų G. Petkevičaitei-Bitei. O per tuos metus buvo galima restauruoti jos namelį, ten įrengti muziejų. Tai būtų palikimas ateičiai. Bet ne! Man atrodo, kad ponai iš Savivaldybės nieko neišmano apie šią iškilią asmenybę, jos veiklą ir nuopelnus Lietuvai, nėra skaitę nei „Karo metų dienoraščio“, nei romano „Ad astra“.
Panevėžys neturi nė vieno memorialinio muziejaus, nors daug kultūros žmonių čia ir gyveno, ir dirbo, ir kūrė. Tokiame muziejuje atsirastų vietos ne tik Bitei, bet ir S. Nėriai, ir Maironiui, ir M. Grigoniui, ir J. Lindei-Dobilui, ir J. Zikarui, ir B. Bučiui, ir kt.
Bet dar ne vėlu mūsų valdžiai pasitaisyti. Juk šią idėją – grąžinti Panevėžio žmonėms G. Petkevičaitės-Bitės namelį – palaikė ir prezidentė, ir abu kultūros ministrai, ir buvusi Seimo pirmininkė I. Degutienė. Tik mūsų Savivaldybės ponams nereikia propaguoti savo kultūros. Iš fondo, skirto Panevėžiui, kaip Lietuvos kultūros sostinei, galima rasti lėšų ir šį reikalą užbaigti. Reikia tik noro ir ne popierinio patriotizmo.
Visuomenė nori žinoti, kodėl miesto valdžiai nerūpi kultūros reikalai.
O. Zinienė
