Šiuolaikinių informacinių technologijų įvairovė ir sparti plėtra, nauji visuomenės komunikavimo įgūdžiai atveria galimybes kitaip pažvelgti į vaikų mokymą ir ugdymą kaip visuotinį procesą.
Jau nieko nestebina, kad pradinių klasių mokiniai kasdien naudojasi naujausiomis informacinėmis technologijomis bendraudami, žaisdami, ieškodami jiems reikalingos informacijos, todėl mokymo procese apsiriboti tik klasės ar mokyklos patalpomis jiems tampa nuobodu. Kiekvienas pedagogas, norėdamas įdomiai ir įsimenamai perteikti vienokias ar kitokias žinias savo mokiniams, ieško būdų, kaip išradingai organizuoti pamokas. Mums svarbu išlaikant formalius pamokos reikalavimus sukurti tokią mokymosi aplinką, kuri būtų palanki mokinių saviraiškai: skatintų mąstyti, suteiktų galimybę išgyventi, pajausti kūrybos ir atradimo džiaugsmą, žadintų smalsumą, padėtų lavinti vaizduotę.
Panevėžio ,,Šaltinio“ progimnazijoje jau ne pirmi metai mokymo procesui tobulinti pasitelkiamos įvairios miesto erdvės ir suteikiama galimybė mokiniams praktiškai susipažinti su aplinka, mokytis į ją integruotis tenkinant savo kūrybinius ir pažintinius poreikius. Jau pradinių klasių mokiniai dalyvauja edukacinėse pamokose muziejuose, knygynuose, bibliotekose, dailininkų dirbtuvėse, kino centruose, teatruose, įvairiose miesto įstaigose.
Norint, kad vaikai geriau suprastų, kas yra teatras, kuo jis svarbus kiekvieno žmogaus ir tautos kultūrai, 2–4 klasių mokinių teatro būrelio „Žaidžiame teatrą“ narius jų vadovė Snaigė Varanauskienė pakvietė dalyvauti edukacinėje pamokoje „Nori pamatyti užkulisius, ateik į ekskursiją po teatrą“. Užsiėmimas vyko Juozo Miltinio dramos teatre, o pamoką vedė aktorė Vita Šiaučiūnaitė.
Aktorės padedami mokiniai galėjo prisiliesti prie teatro kūrimo subtilybių, pajusti tą nepakartojamą kūrybinę dvasią, pabūti scenoje, pasimatuoti kostiumus ir kitus aktorių aksesuarus. Vaikai susidomėję klausėsi teatro istorijos, sužinojo, kada ir kaip teatras buvo kuriamas Panevėžyje. Taip pat jie susipažino su įvairiomis spektaklių rūšimis.
Pradinukams tai buvo puiki galimybė ne tik geriau pažinti legenda tapusio teatro meno šventovę, bet ir patiems susidomėti aktoriaus, scenografo, grimuotojo, siuvėjo, meno vadybininko, šviesų ar garso režisieriaus profesija.
Tokie bendri mokyklos ir teatro veiksmai padeda ugdyti būsimą žiūrovą, kūrėją, išsilavinusį, kritiškai ir kūrybiškai mąstantį žmogų.
Taip pat vaikų yra labai mėgstamas ir kitas būdas paįvairinti mokymąsi – pasikviesti įdomių svečių į savo pamokas. Visai neseniai stalo žaidimų būrelio vadovė Sigita Bekerienė pakvietė į mokyklą senovinių stalo žaidimų ekspertą Mindaugą Korsaką. Žaidimų kūrėjas ir meistras į mokyklą atvyko pasipuošęs autentiškais viduramžių drabužiais. Jis 1–6 klasių mokiniams papasakojo apie savo pasirinktą veiklą. Per šį susitikimą vaikai turėjo unikalią galimybę susipažinti su stalo žaidimų atsiradimo istorija nuo senovės Egipto iki XIX amžiaus Lietuvos laikų, be to, kiekvienas galėjo iš arti pamatyti autentiškus pagal senąsias tradicijas pagamintus stalo žaidimus, ir juos išbandyti.
Veikdami savarankiškai, padedami stalo žaidimų eksperto ir bendradarbiaudami su draugais, mokiniai patyrė daug teigiamų emocijų. Įsijautę į skirtingus vaidmenis jie turėjo naujas galimybes patirti laimėjimo ir pralaimėjimo jausmą, mokėsi ugdyti atkaklumą, ryžtą ir sumanumą siekiant savo tikslo.
Po užsiėmimo vaikai dalijosi savo sumanymais ir sakė, kad kai kuriems gimė mintis kurti savo stalo žaidimus. Kiti svajojo, kad tokius žaidimus norėtų žaisti su savo broliukais, sesutėmis ar draugais. Mes, pedagogai, turime viltį, kad vaikai apie savo patirtą džiaugsmą papasakos tėvams ir jie kartu susės pažaisti kokio nors stalo žaidimo. Juk žaisdami šeimoje vaikai ne tik gali mėgautis pačiu žaidimu, bet ir dar kartą įsitikinti, kokie jie yra svarbūs tėvams, pajausti jų dėmesį. Žaisdama visa šeima gali apie daug ką šnekėtis, pasipasakoti, padiskutuoti, įrodinėti savo nuomonę. Stalo žaidimai suburia visus šeimos narius ir padeda jiems pajausti abipusį ryšį, reikalingumą, patirti buvimo kartu ir kūrybos džiaugsmą.
Mokiniams labai patinka ta veikla, kurioje jie gali aktyviai patys dalyvauti. Tai sudaro sąlygas jiems visapusiškai tobulėti, pratina kontroliuoti savo veiksmus, pamatyti pastangų rezultatus ir juos įvertinti.
Išradingas ir tikslingas naujų mokymosi aplinkų kūrimas ir panaudojimas skatina vaikų motyvaciją mokytis, moko bendrauti ir bendradarbiauti. Neįprasta aplinka ar nauji žmonės padeda mums, pedagogams, sukurti sėkmingą ir vaikus džiuginančią pamoką.
Sigita Bekerienė, Snaigė Varanauskienė, ,,Šaltinio“ progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės
