2014 metai skirti Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Mokyklos suole pirmą kartą išgirstas „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“ ir šiandien ausyse tebeskamba poemos hegzametras. Šiais metais K.Donelaičio vardas garsiai tariamas iš televizijos ir radijo, teatrų scenos, bibliotekų. Sausio mėnesį ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir periferijoj su pasididžiavimu skelbiamas grožinės literatūros pradininko 300 metų gimimo jubiliejus.
Paįstrio kraštiečių klubo prezidentas P.Knizikevičius papasakojo apie keliones į Tolminkiemį ir ten vykusias talkas, begalinį norą išsaugoti muziejų ir Donelaičio dvasią. A.Blaževičiaus nuotr.
Panevėžio rajono Paįstrio biblioteka, pasitelkusi kultūros entuziastus, surengė gražų istorinį ir literatūrinį renginį. Rimčiai įprasminti sugiedota Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ – Lietuvos himnas.
Įžanginiame žodyje Bronius Mažylis priminė didžiuosius Lietuvos vyrus, Vincą Kudirką ir 1863 metų sukilimo įkvėpėją Lietuvoje Antaną Mackevičių, kovojusius už lietuvybę ir tautos laisvę. Kristijonas Donelaitis – lietuviškos grožinės literatūros pradininkas. Rašytojo kūrybą ir veiklą atskleidė iš Broniaus Mažylio kolekcijos paruošta leidinių paroda „Metai“ atveria vartus“.
Juozo Zikaro vidurinės mokyklos skaitovės Gabija Glušokaitė, Sida Kvetkauskaitė, Renata Tamašauskaitė ir Samanta Šaltenytė skaitė „Metų“ ištraukas. Bronius Mažylis pristatė parodą, primindamas svarbiausias datas, Tilžės spaustuvę, K. Donelaičio jubiliejams išleistus leidinius, plakatus, dokumentus, fotografijas.
Kristijono Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Rimgaudas Banys apie rašytoją, visuomenės veikėją, mokslininką, būrų globėją ir mokytoją galėtų kalbėti valandų valandas, nes jau 50 metų kolekcionuoja su K. Donelaičiu susijusią medžiagą. Jis ypač didelę reikšmę teikė Karaliaučiaus universiteto profesoriui Liudvikui Rėzai, kurio dėka šiandien skaitome Donelaitį. Suradęs „Metų“ rankraštį, šiek tiek paredagavęs bei sutrumpinęs 1818 m. L. Rėza poemą išleido ir išvertė į vokiečių kalbą. 1865 metais Peterburge Mokslų akademijos narys Augustas Šleicheris visus K. Donelaičio kūrybos raštus išleido lietuvių kalba, dėl to teko aiškintis ir nukentėti. Juk 1864 m. buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis.
R. Banys akcentavo pačius svarbiausius Donelaičio gyvenimo ir veiklos faktus, priminė, kad poema „Metai“ išleista 14 pasaulio kalbų, dabar rengiamas leidimas japonų kalba. Lietuvoje leistus K. Donelaičio „Metus“ iliustravo grafikai Antanas Kučas, Vytautas K. Jonynas, Vytautas Jurkūnas, Domicelė Tarabildienė, Petras Rauduvė bei kiti dailininkai. Brandi kompozitoriaus Algimanto Bražinsko 1983 m. sukurta opera „Kristijonas“, poetų Justino Marcinkevičiaus poema „Donelaitis“, Salomėjos Nėries, Marcelijaus Martinaičio, Antano Miškinio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Kazio Bradūno bei kitų poetų Donelaičiui skirti eilėraščiai. Paįstrio kraštiečių klubo prezidentas Petras Knizikevičius prisiminė keliones į Tolminkiemį ir ten vykusias talkas, begalinį norą išsaugoti muziejų ir Donelaičio dvasią.
Po kalbėjusiųjų, moksleivių „Metų“ ištraukų skaitymo dešimtmetis akordeonistas Simutis Pažemeckas pasveikino susirinkusiuosius dviem klasikiniais akordeono kūriniais. Naujai susikūręs Paįstrio kultūros centro mišrus choras, vadovaujamas Virginijaus Kiršgalvio, dalyvaujant Onutės Rimkuvienės folkloriniam ansambliui „Kultuvė“, atrinko metų laikams būdingų dainų apie pavasarį, vasaros darbus, niūrų rudenį ir šaltą žiemą ir renginį palydėjo smagiomis ir prasmingomis melodijomis.
Visas scenarijus apgalvotas, kuklus, paprastas, bet šiltai ir nuoširdžiai atliktas. Paįstriečiai vieni pirmųjų rajone paminėjo Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo jubiliejų. Dalyvavę šventėje svečiai, jauni ir pagyvenę bibliotekos lankytojai patyrė didelę dvasinę atgaivą ir papildė savo žinojimą apie kilnų, didį pirmąjį mūsų grožinės literatūros kūrėją Kristijoną Donelaitį.
Stasė Mikeliūnienė
