Panevėžio kultūros padangė sužibo naujais atspalviais. Jau šešerius metus Briuselyje gyvenantis ir kuriantis vienas ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų Audrius Gražys panevėžiečiams G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje pristatė naujausius savo darbus parodoje „Paralelės“. Nors Briuselis žavi plačiomis erdvėmis kūrybai, tačiau menininkas tikina, jog Lietuva yra ta šalis, kurioje jis nori gyventi.
Gyvenimas dardančių lagaminų šalyje
Kaip pasakojo tapytojas, jam, kaip menininkui, naujos vietos, pažintys, patirtys yra vienas iš įkvėpimo šaltinių. Gimęs Kaune, vėliau gyvenęs Klaipėdoje, mokęsis Kaune ir Vilniuje, galiausiai apsistojo sostinėje. Tiesa, maždaug pusantrų metų, kol rengėsi stoti į akademiją, gyveno panevėžyje ir dirbo vienoje reklamos agentūrų.
Tačiau prieš šešerius metus sėslų gyvenimą Vilniuje teko iškeisti į kosmopolitišką šurmulį Europos Sąjungos sostine vadinamame Briuselyje. Mat jo žmona Vida buvo paskirta specialiąja kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje.
„Taip jau atsitiko, kad į Briuselį teko keltis visai šeimai. Menininkui kartais labai gerai pakeisti vietą, juk ir į plenerus važiuojama tam, kad pasisemtum įkvėpimo, kūrybinio polėkio. Tai, ką naujo išgyveni, pamatai, vėliau sugula į darbus. Man patinka Briuselis, jis tarsi mažasis Niujorkas, kur maišosi tautybės, religijos, stiliai, senasis paveldas ir šiuolaikinė architektūra, senasis ir modernusis menas. Tai labai įdomi pažintis, kuri ilgainiui išsikristalizuoja į kūrybą. Tačiau Lietuva visada buvo ir bus mano gimtinė ir šalis, kurioje aš noriu gyventi“, – pasakojo emigrantu tapęs A. Gražys.
Briuselyje erdvės ir fiziškai, ir emociškai daug platesnės. Dydžiu Briuselis nedaug kuo skiriasi nuo Vilniaus, tačiau ten veikia apie du šimtai įvairiausių meno galerijų. Bet ir kūrybos žmonių gerokai daugiau. Todėl daugelis menininkų vien iš kūrybos negali pragyventi.
„Briuselis labai kosmopolitiškas miestas, tačiau tikrai nėra skirstymo, į svetimšalius ir vietinius. Kasmet pasikeičia beveik pusė milijono žmonių – vieni atvyksta, kiti išvyksta. Tai sulaužytų skėčių ir dardančių lagaminėlių šalis. Kurti galima visur, bet Lietuvoje iš kūrybos pragyventi daug lengviau nei Briuselyje“, – kalbėjo menininkas, pridūręs, kad jau šią vasarą su šeima sugrįš gyventi ir kurti į Lietuvą.
Spalvos meistras
A. Gražys kasmet surengia net po kelias parodas, savo darbus eksponuoja įvairiose meno galerijose ir mugėse. Įkvėpimo ar mūzos ieškoti menininkui nereikia, impulsai kurti ateina per ankstesnes patirtis ir išgyvenimus.
„Tiesiog stoviu ir kuriu. Įkvėpimas yra tai, ką esu anksčiau daręs, patyręs, tai ateina per mąstymą. Dirbu daug ir nuolat, tad mano darbai sugula į tam tikrus ciklus, kurie maišosi tarpusavyje. Man svarbiausia spalva“, – pabrėžia A. Gražys.
Menotyrininkai tapytojo darbus apibūdina kaip daugiasluoksnius, poetiškus, atspindinčius nuolat besikeičiančias mintis, spinduliuojančius energiją ir primenančius indų mandalas. Jo darbai pasižymi savita išraiška, intensyvia emocija ir išradingomis technikomis.
Beveik per visą kūrybą driekiasi horizonto motyvas – vienas iš tokių reiškinių, kurių negali pasiekti: kuo arčiau eini, tuo labiau horizontas tolsta.
„Negali nusipirkti, negali paliesti ar paragauti. Ta erdvė, skirianti žemę ir dangų, yra tarsi mistinė linija, o visa tai, kas vyksta virš horizonto ir žemiau jo, telpa į mano kūrybą“, – sakė tapytojas.
Kad A. Gražys taps menininku, suprato dar labai anksti ir per visą gyvenimą link to ėjo. Menininko teigimu, nuo mažų dienų jis buvo pratinamas prie bohemiškos, meniškos aplinkos.
„Tėtis buvo aktorius ir kolekcininkas, tad užaugau namuose, kur buvo itin daug meno. Nebuvau lenkiamas tapti menininku, bet kito pasirinkimo kaip ir neturėjau. Taip žingsnis po žingsnio artėjau link to, kas dabar esu“, – sakė tapytojas.
G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II a. ekspozicijų erdvėse A. Gražio paroda veiks iki vasario 28 d.
Lina DRANSEIKAITĖ
