Kiekviena premjera ir teatralams, ir žiūrovams visada šventė. Tačiau premjera, kurią šį savaitgalį parodys J. Miltinio dramos teatras, – ypatinga. Visų pirma, dėl to, kad visame pasaulyje garsi Antono Čechovo pjesė „Žuvėdra“ į Panevėžį sugrįžta po šešiasdešimties metų pertraukos. Legendinis režisierius Juozas Miltinis „Žuvėdrą“ buvo pastatęs dar 1954 metais.
Šiuolaikinis genialios pjesės sprendimas jauno režisieriaus Dainiaus Kazlausko rankose. Kokiais keliais siekta įdomaus, prasmingo, kūrybiško, stipraus pastatymo, režisierius gražbyliauti nelinkęs: kiekvienas žiūrovas pamatys, supras, įvertins pats.
„Viskas taps aišku pamačius spektaklį. Noriu, kad žiūrovas nesitikėtų to, ko nereikia, nesusikurtų iliuzijų ir paskui nenusiviltų“, – sako režisierius.
D. Kazlauskas pasidžiaugė teatro aktorių trupės potencialu, pripažino, kad daugiausia dėmesio ir skyręs būtent trupei.
„Negalėjau ir nenorėjau tokio potencialo palikti savieigai“, – tikino menininkas.
J. Miltinio dramos teatre jau ketvirtą spektaklį statantis D. Kazlauskas teigia, jog aktoriai stiprūs ir brandūs ir tai ryškėja su kiekvienu nauju pastatymu.
„Teatro veidas keičiasi. Tai teatras, galintis konkuruoti su bet kuriuo kitu“, – neabejoja režisierius.
Nuomonės sutapo
„Žuvėdra“ – režisieriaus D. Kazlausko pasirinkimas. Teatro vadovas Romualdas Vikšraitis sako, kad toks pasiūlymas ir teatrui buvo priimtinas: „Kai dalyvavau konkurse teatro vadovo pareigoms eiti, buvau sudaręs perspektyvų penkerių metų veiklos planą, kuriame viena iš numatytų gairių – dirbti ir kurti sekant teatro tradicijomis.“
Pirmoji šių metų premjera „Žuvėdra“ dienos šviesą išvydo dar ir dėl to, jog aktualumo nepraradusi pjesė ypač tinka šiam teatro gyvavimo periodui. Svarbi spektaklio tema yra kūryba. Plėtojamos kūrybos atsinaujinimo, kūrėjo talento, nepagrįstų ambicijų ir kitos laikui nepavaldžios temos.
Skirtingu laikmečiu suskambanti vis naujai, „Žuvėdra“ – ypatinga pjesė. Ji statyta vos ne kiekviename pasaulio teatre. Tai pirmoji iš keturių svarbiausių rusų dramaturgo A.Čechovo pjesių, parašyta 1895 metais. Pirmą kartą pastatyta po metų.
Lietuvoje šis spektaklis taip pat statytas daugybę kartų, pačių garsiausių režisierių buvo skirtingai interpretuotas, skirtingai suprastas ir priimtas.
Kaip ir daugumos A. Čechovo kūrinių, siužetas iš pirmo žvilgsnio paprastas, bet jame slypi labai gilūs egzistencijos prasmės klodai.
Veikėjai daug kalba užuominomis – tai vienas pirmųjų potekstės teatro pavyzdžių. Pats autorius apie „Žuvėdrą“ yra sakęs: „Peizažas (vaizdas į ežero pusę); daug šnekų apie literatūrą, truputis veiksmo ir galybė meilės.“
„Žuvėdra“ nebuvo sėkminga
J. Miltinis „Žuvėdrą“ statė dar senajame Panevėžio dramos teatre, keturioliktaisiais teatro gyvavimo metais. Tai buvo 41 pastatymas.
Kaip teigia J. Miltinio dramos teatro literatūrinės dalies specialistė Gertrūda Rinkūnienė, „Žuvėdrą“ J. Miltinis pasirinko partiniams ideologams neleidus statyti seniai svajoto „Ivanovo“, nes pagrindinis tos pjesės veikėjas neatitiko sovietinio herojaus sampratos.
„Pačiam Miltiniui tuo laiku buvo prikišamas menkas idėjiškumas. Švelniausia kritika skambėjo taip: „Tarybiškumo srityje – per kuklus.“ Nagrinėdami pjesę kai kurie autoriai spaudoje simbolinį žuvėdros įvaizdį bandė traktuoti kaip įkvėpimą „nepaliaujamam skrydžiui pirmyn į didįjį tikslą, visos mūsų liaudies tikslą – komunizmą“, – pasakoja specialistė.
Pastatyta pjesė susilaukė daug aršios kritikos. Teatro direktorius ir vyriausiasis režisierius J. Miltinis buvo kritikuojamas už viską, pradedant idėjiniu lygiu teatre ir abejingumu Stanislavskio ir klasikinėms rusų teatro meno tradicijoms, baigiant tarybiniame teatre nepriimtina šviesų daile…
Už netinkamą vadovavimą teatrui J. Miltinis įpareigotas perduoti teatrą ir perkeltas dirbti į Lietuvos kino studiją dubliažo režisieriumi. Į buvusias pareigas J. Miltinis grąžintas tik po 5 metų.
Ano meto „Žuvėdroje“ vaidino Eugenija Šulgaitė, Algimantas Masiulis, Bronius Babkauskas, Stasys Petronaitis ir kiti.
Šeštadienį žiūrovai susitiks su Asta Preidyte, Inga Jarkova, Andriumi Povilausku, Mariumi, Cemnicku, Laimučiu Sėdžiumi, Vidmantu Fijalkausku, Albinu Kėleriu ir kitais J. Miltinio dramos teatro aktoriais.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
