Į Pietų Ameriką – su lietuviškais šokiais

Kupinas įspūdžių ir gerų emocijų iš šiltos Argentinos ir saulėto Urugvajaus po trijų savaičių viešnagės sugrįžo Panevėžio bendruomenių rūmų šokių kolektyvas „Miestelėnai“. Kelionė į Pietų Ameriką vadovei Zitai Rimkuvienei ir jos vadovaujamiems šokių kolektyvams – net devintoji išvyka už Atlanto.

Saulė ir šypsenos

Panevėžio šokėjai ne tik turėjo unikalią galimybę pasirodyti 36-ojoje išeivių šventėje Argentinoje, įvairiuose kultūriniuose renginiuose pristatyti Lietuvą, pabendrauti su ten gyvenančiais lietuviškų šaknų turinčiais gyventojais, bet ir pakeliauti, pasimėgauti nuostabiais vaizdais ir net išmokti suktis tango žingsneliu.

Kaip pasakojo choreografė Z. Rimkuvienė, į Urugvajų ir Argentiną kone prieš šimtmetį didžiuliais laivais atvyko pirmieji emigrantai iš Lietuvos, didžioji jų dalis buvo iš Panevėžio krašto, todėl ir šio rudens svečiai buvo itin šiltai sutikti.

„Urugvajus – nuostabi šalis, kurioje nėra žiemos, net per Kalėdas šviečia saulė, o pats vidurvasario įkarštis – sausį. Į šią šalį daugiau nei prieš šimtą metų ieškoti laimės ir geresnio gyvenimo emigravo daug žmonių iš Panevėžio krašto“, – „Sekundei“ pasakojo Z. Rimkuvienė.

Kolektyvą  sutiko Lietuvos konsulė Urugvajuje Cecilija Ernandes Švobas, Urugvajaus lietuvių  kultūros draugijos  pirmininkas ir šokių kolektyvo „Ąžuolynas“ vadovas Gustavas Gerardas Martinesas, kiti draugijos nariai.

„Pirmasis įspūdis – didybė, o kaitri saulė, sprogstantys medžiai, palmių alėjos, įdegę žmonių veidai priminė, kad čia tikras pavasaris“, – iš darganotos Lietuvos atvykę šokėjai lepinosi saulės spinduliais.

Kraujo šauksmas

Tačiau ilgai mėgautis saule  ir nuostabiu gamtos grožiu neteko, nes šokėjų  laukė repeticijos. Montevidėjaus „Ateneo“  teatre įvyko pirmasis „Miestelėnų“  koncertas. Su lietuviais pasirodė ir Montevidėjaus lietuvių šokių  kolektyvas „Ąžuolynas“, kuris  minėjo veiklos 45-metį.

Anot Z. Rimkuvienės, ne vienam nuriedėjo ašara, kai Montevidėjaus teatro scenoje  iškilmingai nešdami Lietuvos ir Urugvajaus šalių vėliavas  ir pasipuošę tautiniais kostiumais suėjo vienos šalies, bet  skirtingų kontinentų  šokėjai – „Ąžuolyno“ ir „Miestelėnų“.

Po šventinio koncerto laukė gražus susitikimo vakaras su Urugvajaus lietuvių bendruomenės nariais.

„Ypač  smagu buvo bendrauti su vyresniosios kartos  lietuviais, kurie  ligi šiol nepamiršo kalbos, deja, vidurinioji  karta ir jų vaikai lietuviškai kalba

labai mažai. Nepaisant  kalbos barjero, „Miestelėnų“ šokėjai nuoširdžiai bendravo su „Ąžuolyno“ ir lietuvių bendruomenės nariais, jų šeimomis, globojusiomis  panevėžiečius“, – šiltais santykiais su lietuvių išeiviais džiaugėsi Z. Rimkuvienė.

Po kelių dienų „Miestelėnai“ kartu su „Ąžuolynu“ koncertavo vokiečių  bendruomenės  surengtoje išeivių šventėje, vėliau surengė koncertą  Urugvajaus lietuvių kultūros draugijos salėje kartu su lietuvių bendruomenės vaikų šokių kolektyvu bei svečiais – šokių kolektyvu iš Montevidėjaus.

Laisvu nuo šokių metu panevėžiečiai vaikštinėjo sostinės gatvelėmis, lankėsi tango klube  bei nuvyko į  seniausią Urugvajaus miestą Koloniją.

Lauktuvių – lietuviškos duonos

Po savaitės viešnagės ir koncertų Urugvajuje „Miestelėnų“ šokėjai išvyko į Argentiną, kur toliau kolektyvą globoti ėmėsi Beriso lietuvių kultūros draugija ir šokių  ansamblis „Nemunas“.

Beriso miestas, nutolęs nuo sostinės Buenos Airių tik 70 km,  nuo pat įkūrimo vadinamas išeivių sostine, nes čia kurtis europiečiams buvo tuo metu palankios sąlygos. Neatsitiktinai dar 1909 m. buvo įkurta lietuvių kultūros draugija „Vargdienis“, vėliau pervadinta „Nemuno“ vardu.

Lietuvių kultūros draugija „Nemunas“ kitais metais minės 105 metų jubiliejų, tad panevėžiečiai „Nemuno“ šokėjams padovanojo tautinę juostą, lininį rankšluostį su Lietuvos vėliavų spalvų  įaustu raštu ir tekstu, knygą apie Panevėžį, juodos lietuviškos duonos bei įvairios lietuviškos simbolikos.

Šokėjai iš Lietuvos Argentinoje surengė tris koncertus. Pirmasis įvyko La Platoje, Buenos Airių provincijos sostinėje, gubernatoriaus rūmuose, kartu vyko išeivių šventės vienas iš renginių – 19-os šalių bendruomenių gražiausios merginos rinkimai. Kitą dieną vyko koncertas ir susitikimas su lietuvių kultūros draugijos „Nemunas“  nariais.

Anot Z. Rimkuvienės, tai pagrindinė viso miesto šventė, vadinama fiesta, kuriai  bendruomenės rengiasi  visus metus. Ji tęsėsi net penkiolika savaitgalių: nuo rugsėjo 4-os iki spalio 13-os. Fiestos metu kiekviena bendruomenė pristato savo šalį, jos kultūrą nacionaliniais valgiais, rankdarbiais. Vyksta koncertai, įvairios sporto varžybos, maratonas bei gražuolių rinkimai.

„Lietuvių kultūros draugija „Nemunas“ yra  ne tik viena seniausių, bet ir aktyviausių  išeivių draugijų, viena pagrindinių fiestos organizatorių. Todėl neatsitiktinai   „Miestelėnų“ šokių kolektyvas gavo kvietimą atvykti šią  nuostabią šventę ir atstovauti Lietuvai“, – džiaugėsi choreografė.

Laukia svečių

„Miestelėnų“ pasirodymą Argentinoje užbaigė didžiulis išeivių bendruomenių  paradas su menine programa ir šokėjų pasirodymu, Lietuvos koloną puošė ne tik  gausios šokėjų gretos, bet ir didžiulis Gedimino pilies maketas, vežamas ant balionais ir vėliavos spalvomis papuoštos mašinos.

„Įsimintiniausias įvykis šokėjams buvo šventiniai pietūs  Beriso miesto mero vasaros rezidencijoje. O man teko duoti interviu radijo laidoje“, – dėmesio stoka skųstis negalėjo Z. Rimkuvienė.

Po išeivių šventės dalis „Miestelėnų“ narių išvyko į Tandilo miestą, ten naujai įsikūrusios lietuvių bendruomenės „Laisva Lietuva“ narius mokė lietuviškų šokių bei aplankė žymias miestelio vietoves. Kita dalis šokėjų išskrido  pamatyti septintuoju pasaulio stebuklu vadinamo Igvasu krioklio Argentinos šiaurėje, prie Brazilijos sienos.

„Šios  viešnagės metu buvo ir džiaugsmo ašarų: keturi  kolektyvo nariai surado savo tolimus giminaičius, tad pasikalbėti tikrai buvo apie ką“, – netikėtais atradimais džiaugėsi vadovė.

Paskutinę viešnagės dieną šokėjai iš Lietuvos turėjo progą aplankyti Argentinos sostinę Buenos Aires,  su priemiesčiais skaičiuojančią iki 12 mln. gyventojų. Šiame  milijoniniame mieste veikia net dvi lietuvių bendruomenės bei šokių kolektyvai.

„Aplankėme  nepaprasto grožio katedrą, pėsčiomis perėjome plačiausią net 18-os eismo juostų Pietų Amerikos gatvę, pasivaikščiojome siauromis senamiesčio gatvelėmis, kuriose gyvai groja muzika, šokama tango. Taip pat aplankėme prieplauką,  kur 2009 metų vasarą buvo stabtelėjusi lietuvių buriuotojų žygio „Tūkstantmečio odisėja“ jachta „Ambersail“ ir prieš šimtą metų atplaukė pirmieji lietuvių emigrantai. Įspūdžių be galo daug, tad viską sudėjome į nuostabų filmą „Lietuviškas šokis už pusiaujo“. Tai buvo nepakartojama, neapsakoma ir nedaloma“, – įspūdžių negali pamiršti Z. Rimkuvienė.

Vadovė  tikisi, kad jau kitąmet Argentinos lietuvių  kultūros draugijos ir šokių ansamblio „Nemunas“ bei Urugvajaus „Ąžuolyno“ nariai atvyks į Lietuvoje vyksiančią dainų šventę ir aplankys Panevėžį.

 

Lina DRANSEIKAITĖ

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image