Miesto Savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta latvių menininkų sutuoktinių Imanto ir Intos Ozolinių darbų paroda „Latvija grafikoje ir fotografijose“, skirta tos šalies Nepriklausomybės dienai.
Atidarymo renginyje dalyvavo ne tik parodos autoriai, bet ir garbingi svečiai: menininkas Henrikas Mazūras, kolekcininkas Stanislovas Gasiūnas iš Sankt Peterburgo, Panevėžio ekslibrisų meistras, tautodailininkas Zigmantas Plėštys, bibliotekos skaitytojai.
Parodą ir jos autorius – Imantą bei Intą – pristatė dvidešimtmetį su šia pora besibičiuliaujantis Henrikas Mazūras. Jis pasidžiaugė, kad bibliotekoje susirinko gana gausus būrys besidominčiųjų Latvija, mažuoju menu, grafika, fotografija.
„Stebiuosi Imanto meistriškumo galiomis ir produktyvumu. Tai – garbaus amžiaus žmogus, tačiau per trejus–penkerius metus sugeba sukurti ištisą darbų ciklą“, – sakė H. Mazūras.
Kruopštūs menininko grafikos darbai gimsta naudojant ne tušą, o guašą ir teptuką. Kūriniuose vaizduojami žymūs Latvijos visuomeninio gyvenimo, kultūros, politikos, religijos ir pramogų pasaulio veikėjai. Parodoje taip pat eksponuojamos dailininko žmonos fotografijos. Jose, pasak autorės, Latvijos šiandiena atspindima per kasdienius vaizdus – šventes, gamtą, gyvūnus, miesto architektūrą, peizažus, žmones.
Renginio dalyviams H. Mazūras papasakojo, kad 83-ejų metų Imantas nuo 1964 m. domisi ekslibriso žanru, yra sukūręs daugiau kaip 3500 ekslibrisų – prezidentams, žymiems menininkams, rašytojams, draugams.
Nuo 1996 m. pagrindinė menininko veiklos sritis – taikomoji dailė: etiketės, įvairūs logotipai. Jų I. Ozolinis yra sukūręs daugiau nei 2000, tarp jų – ir „Latvijas balzams“ bei „Latvijos loto“ logotipai. Be to, jis yra Latvijos kariuomenės emblemos ir vėliavos autorius, pašto ženklų ir vokų kūrėjas.
Sutuoktiniai savo namuose yra įkūrę privačią parodų galeriją, joje darbus eksponuoja Latvijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų šalių menininkai. Pora yra dalyvavusi parodose ne tik gimtojoje Latvijoje, bet ir užsienyje – Rusijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Lenkijoje, Estijoje. I. Ozolinio darbai saugomi įvairiose kolekcijose ir muziejuose.
Tą vakarą susirinkę panevėžiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę ne tik pasigrožėti meno kūriniais, bet ir išgirsti Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos mokinių atliekamų Intos draugo kompozitoriaus Vilnio Salakso liaudies dainas primenančių kūrinių. Kanklių, lumzdelio skleidžiami garsai puikiai derėjo su renginio atmosfera ir lauke tvyrančia prieblanda.
Laimutės Mazurienės bei Rimanto Baublio parengtų vaikų programa ne tik pagyvino renginį, bet ir padėjo suprasti dvi tautas, parodė, kad lietuvių ir latvių panašumų galima rasti ne tik kalboje, papročiuose, bet ir instrumentuose, muzikoje.
Padėkos žodį autoriams tarė ir S. Gasiūnas. Pasidžiaugęs gražia paroda, palinkėjęs tvirtos rankos ir sėkmės, prasitarė, kad apie 3 procentus jo kolekcijos sudaro būtent Imanto darbai. Na, o bibliotekos šeimininkai neatsitiktinai įteikė Imantui ir Intai Latvijos vėliavos spalvos – raudonos ir baltos – rožių, bei meno katalogą.
Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 30 d.
Indrė Lašinytė, Viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene
