Prigludome prie Simono Daukanto peties

Rašinio konkursas „MANO BENDRUOMENĖ“

Taip turbūt geriausiai tiktų apibūdinti Simono Daukanto 220-ųjų gimimo metinių minėjimą Panevėžio „Žemynos“ progimnazijoje. Jį organizavo lietuvių kalbos mokytojos.

Į jaukią progimnazijos skaityklą susirinkę mokiniai klausėsi liaudies dainų, žiūrėjo draugų parengtas skaidres apie S. Daukanto, žymaus lietuvių istoriko,  švietėjo, tautosakos rinkėjo, gyvenimą ir kūrybą. Per vaizdo filmuką mintimis  apsilankė S. Daukanto muziejuje Papilėje. Lietuvos žemėlapyje tyrinėjo rašytojo kelionę iš gimtųjų Kalvių į jo svajonių miestą Vilnių. Dramos būrelio nariai skaitė ištraukas iš S. Daukanto veikalo „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, o jaunieji skaitovai atskleidė, kaip pagarbiai apie šį brangų Lietuvai žmogų rašė poetai Eduardas Mieželaitis ir Justinas Marcinkevičius.

Po iškilmingos dalies visi gardžiavosi juoda duona su bruknių uogiene. Vaikai ramiai aptarė rašytojo ir istoriko gyvenimą, skaičiavo,  kiek laiko galėjo trukti jo kelionė į Vilnių, apmąstė, kaip didinga visą gyvenimą skirti savo tautai.

Ramiai, šiltai, jaukiai prisiminėme didį lietuvį, ir buvo gera, kad niekas niekur neskubėjo, kad skaitykloje dar ilgai čiauškėjo vaikai, kvepėjo kaimiška duona, tvyrojo Simono Daukanto dvasia.

Aušra Vaitkienė, „Žemynos“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, atstovė ryšiams su visuomene

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image