Rašinio konkursas „MANO BENDRUOMENĖ“
Vasaros viduryje, prieš Šv. Oną, Upytėje švenčiami Šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Kaip ir kasmet, prieš šią šventę visi kiemai krutėjo: gyventojai šienavo pakeles, karpė gyvatvores, o svarbiausia – buvo baigti Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčios atnaujinimo darbai: viskas buvo padaryta laiku ir šventė neužklupo netikėtai.
Atlaidų sekmadienio rytas buvo ūkanotas, į bažnytėlę žmonės rinkosi dairydamiesi į dangų – ar tik nepradės per procesiją lyti, ar nesužlugdys renginio, suplanuoto žalumoje skęstančioje Upytės eksperimentinio ūkio aplinkoje. Šv. Mišias aukojo monsinjoras Juozapas Antanavičius, tikintiesiems buvo malonu susitikti seniai matytą, ilgai Upytėje kunigavusį, visų gerbiamą ir mylimą kleboną.
Bendruomenė „Upytės žemė“ pasiruošimo darbus pradėjo prieš gerą mėnesį: parengė skelbimus, kvietimus svečiams, lankstinukus apie bendruomenės veiklą ir vykdomus projektus.
Taigi po šv. Mišių visi susirinkusieji pasuko į tą pusę, kur grojo šiaudinėmis skrybėlėmis pasipuošusi bendruomenės kapela: Romas Sutkus, Henrikas Užtupas, Rimantas Bitinas, Česlovas Gnižinskas ir Vytautas Šaknys. Kol visi perėjo per iškilmingus vartus, vyrai trenkė iš peties. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie atėjo pirmi, patogiai įsitaisė ant ką tik nupirktų kėdžių, kiti – ant suolų, dar kiti stoviniavo aplinkui.
Vaikų dėmesį iškart patraukė pripučiamas batutas, pastatytas šiek tiek nuošaliau. Renginio vedėja Dalia Greviškienė, lyg nuspėdama mažųjų norus, pasiūlė jiems pašokinėti ant spalvingo įrenginio, o kalbėti pakvietė gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininką Audrių Zalatorį.
Jis, visus pasveikinęs šventės proga, supažindino su projekto „Būkime kartu“ būsimais renginiais ir padėkojo Panevėžio rajono savivaldybės tarybai už sprendimą skirti lėšų Upytės Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčios remontui.
Duona – nuoširdžiausia padėka nuo Upytės krašto žmonių, įteikta svečiams, o rajono Tarybos narys Vytautas Liepa pažadėjo ją perduoti rajono merui. Susirinkusiuosius pasveikino rajono Tarybos nariai Violeta Grigienė ir Rimantas Trota. Svečiai, dovanų gavę vaistažolių arbatos, apžiūrėjo dailias pakuotes, o kunigas dr. Gediminas Jankūnas nuoširdžia padėka baigė trumpas sveikinimų kalbas.
Jau pirmi pažįstamos muzikos akordai sutelkė dėmesį į imituotą sceną – administracinio pastato laiptus, ant kurių pasirodė grupė „Pusbroliai Aliukai ir sesutė“. Skambi muzika, stilinga apranga, nuoširdus muzikantų bendravimas su žiūrovais ir dainavimas visiems kartu, suteikęs nenusakomą bendrystės jausmą, sutelkė susirinkusiųjų dėmesį taip profesionaliai, kad aplinkui neliko nė vieno abejingo.
Net po trumpos pertraukėlės, kurios metu vaikai valgė Vaclovo Vaišvilos dovanotus ledus, suaugusieji pasivaišino gardžia gira, saldžia sriuba, šviežiomis bandelėmis ir tuo, ką patys pasidėjo ant bendro stalo, muzikantai greitai susigrąžino prarastas pozicijas ir lengvai pasiekė koncerto kulminaciją – kunigo dr. Gedimino Jankūno kvietimą šokti. Į ratelį kibo ir jauni, ir vyresni, o šypsenoms ir plojimams nebuvo galo.
Kada susivienija bažnyčia, bendruomenė, mokykla, seniūnija, savanoriai pagalbininkai ir visi dirba dėl bendro tikslo – ryšių bendruomenėje stiprinimo, sėkmė garantuota. Vidurvasario atlaidai – kraštiečių šventė – subūrė bendram darbui, o atpildas – žmonių padėkos ir šypsenos, bendrumo jausmas ir tikėjimas, kad kartu galime labai daug.
Jurgita Zalatorienė
