Juozo Miltinio dramos teatre pasirašyta trišalė sutartis dėl Lietuvos jaunimo Dainuojamosios poezijos festivalio, skirto žymiausiai Aukštaitijos poetei Elenai Mezginaitei (1941–2005) atminti. Sutartį pasirašė teatro vadovas Romualdas Vikšraitis, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė ir Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas.
Sutarta, kad šiemet spalio mėnesį trečiasis respublikinis Dainuojamosios poezijos festivalis-konkursas, skirtas Elenai Mezginaitei, įvyks teatre. Išskirtinis šio festivalio bruožas – viena iš atliekamų autorinių dainų turi būti parašyta E. Mezginaitės žodžiais.
Festivalio idėjos autorius – G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotojas Arnoldas Simėnas, Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas.
Neleidžiantis poetės kūrybinio palikimo palikti kultūrinės atminties užribyje, A. Simėnas yra suorganizavęs jau du tokio pobūdžio festivalius. Projektas pasiteisino: kuriantis šalies jaunimas atrado E. Mezginaitės lyriką, sukūrė naujų dainų jos tekstui. Pirmojo festivalio didysis prizas iškeliavo į Švenčionėlius, antrojo laimėtoja buvo autorė ir atlikėja iš Šiaulių.
Visų trijų sutarties partnerių – teatro, bibliotekos ir gimnazijos veiklos programose skiriamas ypatingas dėmesys jaunimo kultūrinei edukacijai, viliamasi, kad festivalio dalyviai, žiūrovai yra dabartinė ir būsimoji teatro bei kitų kultūrinių renginių auditorija.
Ilgus metus provincijos žurnaliste dirbusi kuklioji Elena Mezginaitė šiandien nepelnytai aplenkiama literatūros tyrinėtojų, nors jos poezija ir dramaturgija vaikams tebėra labai svarbi Panevėžio krašto ir Lietuvos kultūrai.
Ne viena karta Panevėžio vaikų užaugo matydami jos pjeses Lėlių vežimo teatre – „Trys paršiukai“, „Žalčio pati“, „Sidabrinis Mėnulio šuo“, „Bus Kalėdos ar nebus“, „Betliejaus žvaigždė“, „Du piratai – akys trys“, „Suko bruko – nesusuko“, „Čenas Pingas ir kirvelis“, „Mėnulio princas“, „Skiltuvas“.
Pagal E. Mezginaitės eilėraščius sukurta daugiau nei trys dešimtys dainų. Daugeliui iš jų muziką parašė kompozitoriai Alvydas Jegelevičius, Laimis Vilkončius, Igoris Berinas su grupe ,,Hiperbolė“, išpopuliarino žinomi atlikėjai: aktoriai Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė („Baltas lino gyvenimas“), Žilvinas Žvagulis („Dešimt žingsnių“), Kastytis Kerbedis („Melodija“), A. Jegelevičius („Ne mano vestuvės“), Stasys Povilaitis („Vakarų giedruma“), Vytautas Domeika ir Sun City Blat („Mano senas drauge“), Keistuolių teatras („Su Žmonėm“) ir t. t.
Literatūrologė Viktorija Daujotytė apie Elenos Mezginaitės vietą kultūroje rašė: „Gerai būti iš Panevėžio – čia nenutrūkstamai sruvena kultūrinio gyvenimo tėkmė, suglobdama jau išėjusius, pasišaukdama jaunesnius, pratęsdama bendrystę ir kurdama naujas jos formas. Nuo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės iki Juozo Miltinio, nuo jo iki Elenos Mezginaitės – dabar taip matomas Panevėžio kultūrininkų rūpesčio laukas: literatūra, muzika, teatras. Dirba bibliotekininkės – neįtikėtina, bet jauni žmonės bibliotekoje ieško Elenos Mezginaitės tekstų, juos dainuoja. Aktoriai skaito poeziją, Albino Kelerio skaitymas leidžia pasakyti, kad poezija ir yra tai, ką galima perskaityti kaip poeziją, išgirsti kaip poeziją. Kas parašyta ir kas perskaityta, nėra tas pats. Elena Mezginaitė galėjo pasakyti: gyvenau teatru ir teatre. Miltinio teatras Panevėžį yra persmelkęs.” (V. Daujotytė, „Talentinga provincijos tango šokėja, muškietininkė“, Bernardinai, 2012.02.28).
*****
Elenos Mezginaitės biografija
- Elena Mezginaitė gimė 1941 m. spalio 31 d. Rokiškio rajone, Petriškių kaime.
- Mokėsi Rokiškio vidurinėje mokykloje, studijavo žurnalistiką Vilniaus valstybiniame universitete. Dirbo Rokiškio rajono Laibgalių kaimo bibliotekoje, Rokiškio ir Kupiškio rajonų laikraščių redakcijoje, nuo 1965 – Panevėžio laikraščių „Tėvynė“, „Panevėžio tiesa“, „Panevėžio rytas“, „Panevėžio balsas“ redakcijose. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė, LPS Steigiamojo suvažiavimo delegatė.
- Eilėraščius pradėjo rašyti besimokydama vidurinėje mokykloje. Pirmuosius eilėraščius spausdino Rokiškio rajono laikraštis. 1966 m. pluoštą eilėraščių išspausdino žurnalas „Jaunimo gretos“.
- Nuo 1971 m. eilėraščiai publikuojami rinkiniuose „Poezijos pavasaris”. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1983 m. Kūrėja daugelį metų vadovavo Panevėžio literatų būreliui, organizavo ne vieną literatūrinį renginį, Aukštaitijos rajonų literatūrinį konkursą „Lino žiedas“. 1990 m. Elena Mezginaitė tapo Poezijos pavasario laureatė.
- Išleido eilėraščių rinkinius: „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Po mirties išleista kūrybos rinktinė „Mano senas drauge“ (2006).
- Sudarė eilėraščių rinkinius: Jono Šapokos „Pasidabruotas Joninių dangus“ (1994), Janinos Pipirienės „Kiškio slidės“ (1996); Zitos Lukošiūtės „Autoportretas su vėjo pamušalu“ (1996), Zenono Kavaliausko „Dobilų žarijos“ (2001), Broniaus Kondrato „Tamsoje balta gėlė“ (2001).
- Poetė buvo pelniusi šiuos apdovanojimus: 1990 m. Salomėjos Nėries literatūrinę premiją, 1999 m. Julijono Lindės-Dobilo premiją už poezijos rinktinę „Šaltas ginklas“, 2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalį, 2001 m. paskelbta labiausiai nusipelniusia panevėžiete kultūros srityje.
- Poetė mirė 2005 m. vasario 9 d. po nelaimingo atsitikimo Vilniuje.
- 2006 m. Panevėžio apskrities viršininko administracija įsteigė Elenos Mezginaitės premiją respublikinio literatūrinio festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ nugalėtojams. Jais tapo: Valdas Kukulas (2006), Alis Balbierius (2007), Aušra Kaziliūnaitė (2008), Agnė Žagrakalytė (2009), Giedra Radvilavičiūtė (2010), Gintaras Patackas (2012).
*****
Parengė Gertrūda Rinkūnienė, J. Miltinio dramos teatro Literatūrinės dalies vedėja
