2013-ieji Lietuvoje paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Jų pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“ 1933 m. pakilo Niujorke ir skrido į Kauną. Deja, lakūnai nepasiekė Lietuvos – žuvo Vokietijoje. Tačiau jų žygis tapo mūsų istorijos legenda.
Prisiminti vieną iš reikšmingiausių tarpukario Lietuvos įvykių – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą – gegužės 17 d.
Panevėžio bendruomenių rūmai sukvietė panevėžiečius į tautodailės sklaidos projekto „Apjuoskime skrydį lietuviškais raštais“, remiamo Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo, renginį. Buvo pristatyta tautodailininkės Violetos Valentonytės nuausta 33 metrų juosta, skirta skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti. Renginys skirtas skatinti dalyvius domėtis savo tautos istorija ir amatais, ugdyti pilietiškumą, patriotiškumą ir nacionalinį pasididžiavimą.
Renginio dalyviai turėjo galimybę pamatyti Stasio Dargio ir Jono Čepo edukacinį filmą „Lituanicos“ didvyriai amžinai gyvi“. Jis atskleidė naujų faktų apie S. Dariaus ir S. Girėno gyvenimą. Apie šio skrydžio reikšmę pasaulinėje aviacijos istorijoje kalbėjo istorikas Donatas Pilkauskas.
Jis pabrėžė, kad tai buvo antrasis tuo metu skrydžio nenusileidus rezultatas pasaulyje. Steponas Darius ir Stasys Girėnas nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., iki katastrofos vietos nuskrido 6411 kilometrų. Svarbu tai, kad skrisdami blogomis oro sąlygomis, neturėdami radijo ryšio, autopiloto, parašiutų, skrido tiksliau nei kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo nemirtingu žygdarbiu. Tai – lietuvių idealizmo ir aukojimosi tautai simbolis.
Apie patriotinio S. Dariaus ir S.Girėno skrydžio reikšmę Lietuvai mintimis pasidalijo ir panevėžietis lėktuvų konstruktorius Vladas Kensgaila. Jis 2010 metais sukūrė keturis kartus mažesnę tikslią lėktuvo „Lituanica“ kopiją. Šio lėktuvo kopijos sparnų ilgis siekia 4 m, korpuso ilgis – apie 2 m, o sveria ji apie 40 kg. Tai trečioji legendinio lėktuvo kopija.
Pirmąją V. Kensgaila sukūrė Raimondo Vabalo 1983-iaisiais režisuotam filmui „Skrydis per Atlantą“. Antroji, perpus mažesnė, kabo Vilniaus oro uoste. Įdomus faktas, galbūt lėmęs V. Kensgailos domėjimąsi aviacija ir šiuo istoriniu įvykiu, – šis garbus patriotas gimė tais pačiais 1933 metais. V. Kensgaila džiaugėsi, kad kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmuose organizuojami tokie gražūs, patriotizmą skatinantys renginiai, kad šis svarbus įvykis neužmirštas.
Gražiu lietuvių liaudies šokiu ansamblio „Grandinėlė“ šokėjai (vadovė Zita Rimkuvienė) priminė, kad puoselėdami savo kultūrą, kalbą, papročius ir tradicijas saugome lietuvybę. Renginio pabaigoje, skambant maestro Vytauto Kernagio dainai „Margi sakalai“, vaikų palydėti 33 popieriniai lėktuvėliai „Lituanica 80“, pakilę naujam skrydžiui, sugraudino ne vieną dalyvį.
Užsisakyti edukacinę programą „Apjuoskime skrydį lietuviškais raštais“ galima gegužės ir birželio mėn., trečiadieniais ir ketvirtadieniais 10 ir 13 val. tel. (8-45) 46 06 25. Kaina – 4 Lt.
Jovita Brinkaitė-Karalienė,
kultūrinės veiklos vadybininkė
