Panevėžyje dviejose vietose – Juozo Miltinio dramos teatre ir A galerijoje – atidaryta dailininko iš Rokiškio Raimondo Gailiūno darbų paroda „Apleistose tėviškės fermose“. Tai jau ne pirma žinomo menininko ekspozicija Aukštaitijos sostinėje.
Kelerių metų kūryba
Menininkas taip pristato savo kūrinius: „Šie darbai – tai kelerių pastarųjų metų kūrybos rezultatas. Parodos pavadinimas „Apleistose tėviškės fermose“ – užslopintų nepatogių jausmų, sąmonės paribių ir agresyvumo metafora.
Gyvename protų sukurtuose kokonuose, sudarytuose iš įvairiausių iliuzijų ir jų sujungimų į ištisas fermas. Bet į tuos nepakeičiamus būstus, nenumaldomai ardydama mūsų buveinių sienas, kėsinasi gyvenimo tikrovė. Provokuojami visokiausių baimių, grasinančių mūsų saugumui, esam pasiruošę gintis pačiomis įvairiausiomis priemonėmis, kad bet kokia kaina išsaugotume savo iliuzijas.“
Nepatogūs darbai
Per rokiškėno dailininko R. Gailiūno parodos pristatymą jos kuratorius Albinas Vološkevičius aiškino, kad į menininko darbus būtina žiūrėti ne vieną sykį.
„Raimondas yra tas autorius, kurio parodą neužtenka aplankyti tik kartą. Drobių formatai, spalvos, turinys užvaldo ir detalėms neužtenka dėmesio. Reikia pauzės, laiko, kad galėtum atsitraukęs nuo paveikslų juos apmąstyti. Antras žiūrėjimas į paveikslus jau bus kitoks – visai kitas matymas. Tačiau menininko darbai nepraranda poveikio, nes gausų spalvų, įtaigumo. Prie paveikslų nelabai galima priprasti ir praeiti pro juos nesureagavus. Darbai yra nepatogūs – priverčia atsigręžti į save. Priverčia pamatyti tuos dalykus, kuriuos kiekvienas žmogus slepia savo viduje ir bando užmaskuoti. Paveikslai šaukte šaukia, kad nėra gerai. Turime bėdų, problemų. Kitas dalykas, ar tas problemas norime spręsti“, –apie dailininko kūrybos poveikį kalbėjo A. Vološkevičius.
Pasak parodos kuratoriaus, R. Gailiūno darbai nepatogūs dar ir todėl, kad žiūrintieji į juos mato savo bėdas. „Tas praregėjimas gąsdina.
Tada apkaltinami paveikslai, nes juose nemažai smurto, prievartos, agresijos. Tačiau gal ir gerai, kad dailininkas nekalba užuominomis, juk labiau paveikti žmogų galima tiesmukai. Reikia skausmą išrėkti taip, kad išgirstų. Tą dalininkas, manau, ir daro. Jam visai nesvarbu, kad bus apkaltintas propaguojąs smurtą ar agresiją“, – dalijosi mintimis A. Vološkevičius.
Siaubo nemato
Menotyrininkė Salomėja Jastrumskytė parodą pavadino „Pagiriamasis žodis agresijai“. Anot jos, tyloje ir nuošalėje, savo gimtajame Rokiškyje, vienu metu tapydamas po keletą darbų, R. Gailiūnas, kaip pats sako, per tuos penkerius metus, kol kūrė, nugyveno penkis dešimtmečius.
„Parodoje darbai išskaidyti į daugiau kaip penkiasdešimt drobių, iš jų kaip iš molekulių sulipdytas naujas meninis įvykis. Skirtingose salėse eksponuojami paveikslai parodo menininko pasaulėžiūrą, jo tapatybę, nuoseklumą. Raimondo darbuose emocijos atviros.
Išraiškingi potėpiai atspindi atjautos viltį. Tačiau ta viltis giliai užslėptai, todėl žiaurumas švelnus. Tik reikia tą švelnumą įžiūrėti.
Dailininko darbai tikrai nepatogūs ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad propaguojamas smurtas. Tačiau R. Gailiūno kūriniai, manau, yra manifestas, o jo teptukas tarsi skrodžia žmogaus vidų ir parodo vidinį skausmą, riksmą. Kai kam dailininko paveikslai kelia siaubą, o man jie visai nebaisūs. Juose galima įžvelgti priešą, o kai jį matai prieš save, su juo ramiai gali kovoti“, – aiškino menotyrininkė S. Jastrumskytė.
Dažais išreiškia skausmą
R. Gailiūnas apie savo kūrybą nelinkęs daug kalbėti. Jo nuomone, žmonės patys turi įsijausti į paveikslų turinį. „Kiekvienas turi spręsti, ką mato drobėse. Mano darbas tapyti, o ne aiškinti, ką nutapiau. Tačiau įdomu išgirsti, ką mano žmonės apie paveikslus. Per juos bandau išsakyti savo santykį su pasauliu. Be to, ne aš tapau paveikslus, o jie mane tapo. Kažkas vedžioja mano ranką, o aš tik išreiškiu, ką jaučiu. Girdėjau sakant, kad paveiksluose jaučiama įtampa. Gerai, kad jaučiama. Vadinasi, jie gyvi“, – apibūdino savo kūrinius menininkas.
Parodos autorius teigė, kad ekspozicijos pavadinimas „Apleistose tėviškės fermose“ – metafora. „Rokiškio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, labai daug tokių fermų. Todėl parodos pavadinimas – gana reikšminga metafora, nes ji apibūdina, kokie esame. Nemėgstu paviršutiniškumo. Darbai turi turėti gylį, todėl tapydamas stengiuosi užčiuopti gilumą. Noriu dažais išreikšti skausmą“, – sakė tapytojas.
R. Gailiūnas prisipažįsta kol kas nežinantis, kokie darbai gims rytoj. Kaip tikino dailininkas, jis tapo iškart prie penkių drobių ir kol jų bei dažų turi, kol rankos kilnojasi, dirbs toliau.
_________________________________
KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA
- Raimondas Gailiūnas gimė 1956 metų sausio 15 dieną Rokiškio rajono Pandėlio miestelyje.
- 1996 metais baigė Lietuvos valstybinę dailės akademiją.
- Nuo 1990-ųjų yra grupės ,,Angis“ narys, o 1992-aisiais įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Parodose dalyvauja nuo 1979 metų. Su savo kūriniais dalyvavo Lietuvos jaunųjų dailininkų, grupės „Angis“, Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ narių kūrybos parodose.
- Dalyvavo pleneruose Rokiškyje, Bikuškio dvare (Utenos r.), Paįstryje (Panevėžio r.). R. Gailiūno darbai eksponuoti Panevėžio dailės galerijoje ir „Galerijoje XX“. Menininkas dirba Rokiškio moksleivių kūrybos ir darbo centre.
_________________________________
Raimonda MIKUČIONYTĖ
