Kasmet pavasarį rengiama Panevėžio krašto tautodailės paroda šiemet išsiskiria savo gausumu ir įvairove – čia vietą rado ir jaunųjų menininkų, ir brandaus amžiaus kūrėjų skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, tapybos, juvelyrikos, keramikos, austi, pinti, karpyti, megzti darbai. Šių metų paroda kitokia, nes pažymėta netekties ženklu – pirmąją kalendorinio pavasario dieną mirė ilgametis Panevėžio tautodailininkų vadas Vidas Mažukna.
Gausi ir brandi
Panevėžio dailės galerijos direktorės Jolantos Lebednykienės teigimu, ši paroda – pati gausiausia. Savo kūrybą pristatė net 217 Panevėžio, Anykščių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės tautodailininkų. Jie atvežė 714 kūrinių.
„Galime tik pasidžiaugti, kad paroda labai įvairi, gausi ir brandi. Niekuo nenusileidžia iki šiol vykusioms, o daug kuo savita, nauja, nes šiemet – kaip niekad daug naujų veidų“, – tvirtino J. Lebednykienė.
Pasak parodos organizatoriaus, Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus laikinojo vadovo Vytauto Petrausko, šiemet į Tautodailininkų sąjungą įstojo daug kūrėjų, todėl natūralu, kad visi neišsitenka vienoje erdvėje, tačiau tuo reikėtų tik džiaugtis.
„Norisi, kad visi galėtų parodyti savo darbus. Gal ir perkrauta erdvė, bet nebeišsitenkame. Labai padaugėjo juvelyrikos darbų.
Anksčiau jie būdavo eksponuojami viename stende, o dabar į du vos tilpo. O kur dar tapybos, metalo, medžio darbai, karpiniai, audiniai. Šių metų išskirtinis darbas – Vytauto Ulevičiaus kompozicija V. Mažuknai atminti“, – teigė V. Petrauskas.
Kompozicija V. Mažuknai atminti
Parodos akcentas – skulptūrų kompozicija V. Mažuknai atminti. Ilgamečio Panevėžio tautodailininkų vado draugas, bičiulis ir mokytojas medžio skulptorius V. Ulevičius iš ąžuolo išdrožė skulptūrų ansamblį – prakartėlę, Tris Karalius, šv. Juozapą, šv. Juozą, du angelus, kryžių ir Madoną su kūdikiu ant rankų.
„Ši kompozicija simbolizuoja gimimą, gyvenimą ir mirtį. Dažnai žmogus po mirties sudievinamas, mirtis prilyginama tragedijai. Tačiau iš tiesų tai nėra tragedija, tai – natūralus gyvenimo virsmas. Juk sakoma, kad gimstame tam, kad numirtume. O žmogaus išliekamoji vertė – kiek jis galėjo savęs atiduoti visuomenei“, – „Sekundei“ teigė skulptūrų kompozicijos autorius.
Būtent V. Ulevičiaus paskatintas V. Mažukna metė trejus metus trukusį jūreivio darbą ir atsidavė kūrybai.
„Jis buvo žvejybos fanatikas, aš jį iš jūros ir ištraukiau – parašiau telegramą, kad baigtų žuvį baidyti ir važiuotų drožti, nes buvo be galo gabus“, – juokaudamas pasakojo V. Ulevičius.
Dirbdamas tuo metu garsioje suvenyrų įmonėje „Tulpė“ V. Mažukna įgudo drožinėti, vėliau susidomėjo keramika. V. Ulevičius buvo pirmasis V. Mažuknos mokytojas – ypač reiklus, pareigingas, netaikantis nuolaidų sau.
Dirbdamas šalia garsėjančio menininko V. Mažukna dažnai pagalvodavo, ar jam pačiam pavyks kada nors taip išdrožti iš medžio. Jį stebino skulptoriaus darbštumas – pasibaigus poilsio minutėlei, V. Ulevičius gelžgaliu suduodavo į keptuvę. Tai buvo signalas, kad laikas kibti į darbą. Prisimindamas šį bičiulio raginimą, per vieną renginį V. Mažukna V. Ulevičiui padovanojo keptuvę.
Nori sudominti jaunimą
Panevėžio tautodailininkų krašto paroda unikali ir tuo, kad joje – net kelių kartų kūrėjų darbai, juose atsispindi tautodailės meno raida. Per parodos pristatymą bene vyriausia Panevėžio tautodailininkė Angelė Aleliūnienė pakvietė norinčiuosius išmokti austi į savo namus.
Pasak audėjų audėjos vardą pelniusios auksinių rankų meistrės, audimas visada buvo lietuvių darbštumo, grožio suvokimo ir dvasingumo veidrodis, todėl labai svarbu, kad ir jaunoji karta susidomėtų tuo amatu.
„Visus kviečiu, deja, daugelis tik ateina, pasižiūri ir nebegrįžta“, – sakė kelias knygas apie audimą išleidusi tautodailininkė.
Dailės galerijoje savo darbus eksponuoja ir jaunosios kartos kūrėjai. Viena įspūdingesnių medžio skulptūrų – deivės Mildos. Kaip „Sekundei“ pasakojo autorius Justas Jurevičius, visi jo darbai – pagoniškos tematikos.
„Man patinka senoji lietuvių kultūra, mitologija, gyvensena. Man atrodo, kad ta pagoniška Lietuva ir yra tikroji, todėl norisi visa tai atgaivinti“, – sakė jau penktus metus Panevėžio krašto tautodailės parodoje dalyvaujantis medžio drožėjas.
Kaip tvirtino menininkas, pagal profesiją jis yra elektromechanikas, tačiau nesugebėtų sutaisyti nė vieno prietaiso. Medžio skulptūros – jo pragyvenimo šaltinis ir sielos atgaiva.
„Kiek save atsimenu, piešiu visą gyvenimą, o drožyba susidomėjau paauglystėje. Galima sakyti, kad užaugau savo dėdės skulptoriaus Algirdo Varžinsko dirbtuvėse. Mačiau, kaip dirba dėdė, pamažu ir pats pradėjau drožinėti, o dabar gyvenu iš to“, – kalbėjo J. Jurevičius.
Didžiausia mūsų krašto tautodailininkų paroda Panevėžio miesto dailės galerijoje bus eksponuojama iki balandžio 27-osios, o tada įvyks aptarimas. Į jį suvažiuoja tautodailininkai ir svečiai iš visų kraštų, aptariami svarbiausi reikalai.
V. Mažukna juokaudavo tai dienai iš anksto užsakantis gerą orą. Ir tikrai – kad ir kokios anksčiau būtų buvusios darganos, tą sekmadienį šviesdavo saulė ir visi fotografuodavosi Dailės galerijos kiemelyje po žydinčiu kaštonu.
Lina DRANSEIKAITĖ
