„Jeigu būtum kurčias ir klausytum muzikos, kokią spalvą regėtum būdamas aklas?“ Tai ne retorinis klausimas ar žodžių žaismas, o jaunos menininkės Mildos Butkevičiūtės įgyvendintas projektas. Muziką, fotografiją ir vaizdo meną bei spalvą bandžiusi sujungti fotografė džiaugėsi pavykusiu projektu ir jo rezultatais, nors, kaip prisipažino, pristatymui pritrūko energijos ir laiko.
Žaidimas garsu ir vaizdu
Kaip po pristatymo „Galerijoje XX“ kalbėjo M. Butkevičiūtė, mintį vizualizuoti garsą ir spalvą ji gvildeno jau labai seniai. Balta žiema – tam pats tinkamiausias metas. Menininkei norėjosi renginio savame mieste, kuris išjudintų, suvienytų gabius ir kuriančius žmones, įvairių meno krypčių atstovus, tad nusprendė imtis iniciatyvos.
„Visada norėjosi padaryti kažką neįprasto. Baigiau fotografiją ir videomeną, tačiau mane labai domino ir garsas. Tai kodėl neapjungus jų visų. Kažkada dariau projektą „Drumzlės geltonos“, mąsčiau apie spalvas ir jų reikšmę, iš tų pamąstymų ir išsirutuliojo projektas „Jeigu būtum kurčias ir klausytum muzikos, kokią spalvą regėtum būdamas aklas?“ Į projektą pasikviečiau muzikantų ir fotografų bei videomeno kūrėjų komandą, man norėjosi ne tik apjungti garsą ir vaizdą, bet ir sutelkti jaunus gabius žmones ir pasižiūrėti, ar jie pasiduos šitam žaidimui“, – kalbėjo idėjos sumanytoja.
Muzikantai, gavę spalvą, turėjo sukurti trumpą muzikinį etiudą, improvizaciją pasirinktu muzikos instrumentu, o fotografai ir videomeno kūrėjai, išgirdę šį muzikinį kūrinį, pabandyti vaizdu perteikti tai, ką girdi. Tiesa, spalva, kuri įkvėpė muzikantus, fotografams liko nežinoma. Projekto dalyviams buvo duodama visiška laisvė – pagrindinis reikalavimas, kad muzikinis etiudas neviršytų kelių minučių trukmės.
„Tai buvo savotiškas žaidimas, mįslė, į kurią atsakymą turėjo atrasti kiekvienas savaip. Iki paskutinės minutės net fotografai nežinojo, kas kūrė muziką. Šio projekto pats smagumas ir buvo procesas, apgaubtas paslapties“, – sakė Milda.
„Galerijos XX“ lankytojai galės išvysti 11 menininkų porų darbus: stebėdami fotografo užfiksuotą akimirkos grožį, klausytis tos muzikos, kuri įkvėpė vaizdo kūrėjus.
Ieškojo nematomos spalvos
Pasak projekto autorės ir sumanytojos, visi darbai yra labai įdomūs ir skirtingi. Projektui įgyvendinti buvo skirta itin mažai laiko – dvi savaitės, per kurias menininkei teko ne tik surikiuoti poras ir jas nukreipti tinkama linkme, bet ir pačiai dalyvauti projekte.
„Tempas buvo beprotiškas, bet labai smagu vienu metu būti viso projekto dirigentu ir kartu dalyviu. Rezultatai mane ir, tikiuosi, dalyvius nudžiugino, bet įdomiausias buvo pats procesas. Tiesiog cypiau iš laimės, kai gavau pirmuosius įrašus. Aišku, kiekvienas instrumentas jau duoda savo nuotaiką, bet buvo labai įdomu pamatyti, kaip spalva gali paveikti muzikos garsus“, – kalbėjo M. Butkevičiūtė.
Muzika buvo atliekama skirtingais muzikos instrumentais: gitara, būgnais, saksofonu ir net egzotiškais ir lietuvio ausiai kiek neįprastais instrumentais. Nors projekte dalyvavo labai jauni muzikantai, ir pati projekto iniciatorė, ir kiti dalyviai, ir žiūrovai liko nustebinti muzikos originalumu.
Fotografus ir videomeno kūrėjus Milda ragino užfiksuoti muzikos įkvėptą akimirką pasitelkus vaizduotę. Fotografai apie spalvą, įkvėpusią muzikantus, nežinojo, bet pati Milda sau padarė išimtį – pasirinko nematomą spalvą.
„Savo spalvą jau buvau anksčiau susigalvojusi – nematoma, į kurią telpa visa spalvų paletė. Ji yra šlapia, todėl ją galima palytėti, pajusti visomis juslėmis, o galbūt ir išgirsti. Nematoma spalva visada išlieka nepažini, paslaptinga, todėl ir įdomi“, – savo pasirinkimą nupasakojo menininkė.
Jai tekęs muzikos etiudas buvo būgnų muzika. Mildos teigimu, būgnai jai kažkodėl asocijuojasi su sprogimu, todėl užsidėjusi ausinukus naktį klaidžiojo po miestą ir ieškojo to vienintelio kadro, kuriame atsispindėtų ir nematoma spalva, ir būgnų trenksmas.
„Klausydamasi muzikos išėjau į medžioklę. Pati nežinojau, kur mane tai nuves. Apie ketvirtą valandą nakties atsidūriau prie nespalvotos būgnininko fotografijos. Buvo ir kitų minčių, kaip padaryti tą nematomą spalvą, kurią perteikia būgnai, bet išėjo portretas“, – sakė fotografė.
Laukite tęsinio
Projektą „Jeigu būtum kurčias ir klausytum muzikos, kokią spalvą regėtum būdamas aklas?“ „Galerijoje XX“ panevėžiečiai galės pamatyti iki vasario 12-osios.
M. Butkevičiūtė prasitarė, kad jos galvoje jau kirba, kaip būtų galima pratęsti ir plėtoti šį projektą.
„Tiek daug žmonių šios galerijos erdvės seniai nematė. Vienai įgyvendinti tokį projektą gana sunku, ir pristatymui nespėjau pasiruošti, jaučiuosi kaip studentė, kuriai pritrūko vienos nakties, bet norėčiau, kad tai būtų tęstinis projektas.
Kai nusistovės emocijos, išgyvenimai ir mintys, bus galima pagalvoti ir apie tęsinį. Norėčiau viską apversti aukštyn kojom – kad fotografai kurtų garsą, o muzikai – vaizdą“, – ateities planais pasidalijo menininkė.
Jos manymu, tai nesunkiai įgyvendinami dalykai, juk net nevaldantys jokio instrumento žmonės tikrai gali muzikuoti akmenimis ar bet kokiais buityje randamais daiktais. Juk Konstantinas Čiurlionis savo darbais įrodė, kad garso ir spalvos sintezė yra galima. Pasak Mildos, būtų labai įdomu pasižiūrėti, kaip garsą galima atspindėti ne tik fotografijoje ar vaizdo mene, bet ir dailėje, teatre, šokyje ir kituose menuose.
„Mano svajonės – šį projektą įgyvendinti ir su aklaisiais, ir kurčiaisiais. Matantiesiems parodyti vaizdą, o girdintiesiems – garsą. „Jeigu netektum klausos ar regos, kaip matytum ar girdėtum“ – taip būtų galima pavadinti šį projektą.
Norisi, kad ne tik sveikieji, bet ir negalią turintieji galėtų įsitraukti į meno projektus, juk jų jutimai yra be galo išlavinti“, – sakė M. Butkevičiūtė.
Lina DRANSEIKAITĖ
