Šiais metais Kalėdų Senelis aplankė ne tik vaikus, bet ir Panevėžio kraštotyros muziejų: jį pasiekė vertingų knygų kolekcija, priklausiusi paskutiniam nepriklausomos Lietuvos Seimo vicepirmininkui Alfonsui Gilvydžiui.
Dovanojo tėvo biblioteką
Vokietijoje ir Amerikoje leisti įvairūs leidiniai, žymaus Panevėžio krašto bei visos Lietuvos visuomenininko, kultūros veikėjo ir jo šeimos gyvenimo istoriją pasakojančios nuotraukos, dokumentai atkeliavo iš JAV. Juos muziejui padovanojo A.Gilvydžio vaikai.
Kaip pasakojo Kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė, pažintis su Seimo vicepirmininko A.Gilvydžio ir kalbininko Jono Jablonskio dukterėčios Elenos Jablonskytės vaikais Jaunučiu ir Mindaugu užsimezgė praėjusių metų pavasarį, kai Jaunutis su žmona Dalia muziejuje pristatė tėvo atsiminimų knygą „Nuo Kikonių iki Detroito. Trumpos gyvenimo apybraižos“. Po susitikimo praėjus keliems mėnesiams į Panevėžį atkeliavo dalis A.Gilvydžiui priklausiusios lietuviškų knygų bibliotekos. Prieš pat Kalėdas gauta kita dalis leidinių, jie buvo pas kitą sūnų – Mindaugą Gilvydį.
„Viskas prasidėjo nuo A.Gilvydžio atsiminimų knygos pristatymo. Ją savo lėšomis išleido Amerikoje gyvenantys šio buvusio politiko ir kultūros veikėjo vaikai. A.Gilvydis kurį laiką buvo įsikūręs Panevėžyje, čia aktyviai darbavosi, todėl vaikai norėjo šią knygą pristatyti ir panevėžiečiams. Po pristatymo su Jaunučiu ir Dalia Gilvydžiais maloniai pabendravome ir paklausėme, gal turi kokių knygų, nuotraukų, laiškų, kurie būtų įdomūs ir ateinančioms kartoms. Jie papasakojo, kad turi nemažai įvairių lietuviškų dokumentų, nuotraukų, leidinių. Jų anūkai retai paima lietuvišką knygą, tad jiems, vaikams, mirus, nežinant šių lietuviškų raštų vertės, jie gali būti tiesiog išmesti“, – pasakojo muziejininkė.
Muziejų pasiekusioje siuntoje – itin vertingos knygos: Bostono „Lietuvių enciklopedijos“ 36 tomai, vienas pirmųjų Maironio „Pavasario balsų“ leidimų, Antano Smetonos prisiminimai ir kitos. Visos jos leistos Vokietijoje ir Amerikoje. Kai kuriose iš jų nėra lietuviškų raidžių: š, ž, į, ų, ą, ė, ū.
„Dabar, kai visa informacija prieinama internetu, šių knygų vertė kiek kitokia. Jeigu tokio siuntinio būtume sulaukę prieš dešimtmetį, tai būtų tikra sensacija“, – teigė J.Gaidelienė.
Išsaugojo šeimos istoriją
Muziejų pasiekusioje siuntoje iš už Atlanto buvo ir nemažai nuotraukų, ir įvairių dokumentų. Muziejininkė džiaugiasi, kad įstaiga jau turi žymaus kraštiečio ir jo šeimos nuotraukų, iš kurių galima pažinti ne tik vienos konkrečios šeimos, bet ir visos Lietuvos gyvenimą.
„Tai buvo labai aktyvus ir visuomeniškas žmogus, jo veiklos sritys – itin plačios. Iš A.Gilvydžio ir jo šeimos nuotraukų galime pažinti to meto žmonių gyvenseną, veiklą, pamatyti, kaip buvo minima Vasario 16-osios šventė 1937-aisiais Kaune, koks buvo kultūrinis, politinis, visuomeninis gyvenimas“, – kalbėjo muziejininkė.
Pasak J.Gaidelienės, muziejaus darbuotojus nustebino, kad sūnūs ne tik kad išsaugojo tėčio biblioteką, bet ir kruopščiai rinko šeimos ir giminės istoriją: išsaugoti senelių ir tėvų gimimo, santuokos liudijimai, mokslo baigimo pažymėjimai, įvertinimai, o visa tai iliustruota gausiomis šeimos nuotraukomis.
„M.Gilvydis mums atsiuntė savo tėvo ir visos šeimos gyvenimo kroniką. Net parengti tam tikri stendai su svarbiausiomis šeimos datomis ir įvykiais: mokslas Maskvoje, darbas ir visuomeninė veikla Panevėžyje, Kaune, šeimos pasitraukimas ir gyvenimas lietuvių stovykloje Vokietijoje. Tai pavyzdys, kaip saugoti savo šeimos istoriją. Juk tikrai ne kiekviena šeima turi išsaugojusi savo senelių, tėvų santuokos liudijimus, mokslo diplomus ir kitus dokumentus, nuotraukas“, – sakė J.Gaidelienė.
Neeilinė asmenybė
Istorijos skyriaus vedėjos teigimu, A.Gilvydis buvo neeilinė asmenybė. Ji glaudžiai susijusi su Panevėžiu, todėl muziejui dovanotos knygos ir dokumentai, nuotraukos – neįkainojama vertybė. A.Gilvydis gimė ir užaugo Kikonių kaime, netoli Kupiškio.
Baigęs žemdirbystės mokslus Maskvoje, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1919 m. grįžo į Panevėžį, dirbo gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje.
Aktyviai įsitraukė į kultūrinę veiklą. Jau 1920 m. tapo „Aido“, garsiausios kultūrinės draugijos mieste, valdybos nariu, tais pačiais metais buvo vienas iš sporto draugijos „Sveikata“ steigėjų ir valdybos narių.
Dar po kelerių metų A.Gilvydis pradėjo dirbti Panevėžio apskrities agronomu. Jo darbo metais Panevėžio apskritis tapo viena iš pirmaujančių Lietuvoje.
Aktyvus vyras buvo ir Panevėžio žemės ūkio draugijos valdybos pirmininkas, taip pat Panevėžio miesto tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas. 1936 m. išrinktas į Lietuvos Seimą. A.Gilvydis turėjo nemažą autoritetą ir buvo išrinktas Seimo vicepirmininku. Nuo 1937 m. ėjo „Lietūkio“ direktoriaus organizaciniams ir finansiniams reikalams pareigas.
Artėjant frontui, 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, o vėliau persikėlė į Ameriką. A.Gilvydis buvo ne tik aktyvus politikos, kultūros žmogus, bet ir gausios šeimos tėvas. Kartu su žmona E.Jablonskyte užaugino šešis vaikus.
„Tai buvo labai aktyvus ir visuomeniškas žmogus, net ir pasitraukęs į Vakarus tęsė savo veiklą – buvo Detroito kultūros klubo pirmininkas. Džiugu, kai muziejų pasiekia tokių žymių žmonių palikimas“, – sakė muziejininkė.
Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomos ir kitų lietuvių išeivių dovanotos kolekcijos: dailininkės Jadvygos Paukštienės akvarelės, gydytojo Rimvydo Sidrio kelionėse po Rytų kraštus surinkta Rytų meno kolekcija, skulptoriaus ir tapytojo Jurgio Šapkaus penki paveikslai, iš Kanados atkeliavę Adelės Katelienės drožiniai, Kosto Zalagėno tapyti paveikslai ir jo bibliotekos knygos.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
