Panevėžyje praūžė XI literatūros festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema“, į Aukštaitijos sostinę sukvietęs rekordinį skaičių kūrėjų.
Žodžio meistrų žvaigždynas
Į poetės Elvyros Pažemeckaitės įkvėptą renginį suvažiavo literatūros grandai – Nacionalinės premijos laureatas Aidas Marčėnas, literatūriniu maištininku laikomas Gintaras Patackas, Antanas A.Jonynas, Kornelijus Platelis – kone 100-as žymiausių Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos Portugalijos poetų, rašytojų bei jaunųjų kūrėjų.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje dvi dienas savo kūrybą bendrine kalba ir savo tarme skaitė, diskutavo, vertino žodžio meistrai, literatūrologai ir dainų autoriai ir atlikėjai.
Netradiciniais sprendimais pasižymėjusio festivalio šiųmetis akcentas – Maironio 150-osios gimimo metinės. Diskusija apie šio iškilaus poeto, dvasininko, visuomenės veikėjo gyvenimą ir nuveiktus darbus į biblioteką sukvietė ne tik literatūrologus, bet ir dvasininkus.
Aukcione – poetų daiktai
„Literatūrinė žiema“ išsaugojo tik jai būdingą šmaikštumą. Kadaise poetai savo eiles skaitė avims, rašė eilėraščius sniege ant G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekos stogo, daugybę kartų poezija skambėjo dardant siauruku. Šįmet kūrėjai dūzgė Lėlių vežimo teatre surengtame poetams priklausančių mažmožių aukcione. Jame buvo galima įsigyti netgi A.Marčėno akmenuką su skylute, pro kurią žvelgiant rašoma poezija, poetės ir tapytojos Ievos Gudmonaitės pieštą E.Pažemeckaitės portretą už 25 Lt. Pastaroji juokauja bandžiusi savo atvaizdą įsigyti už 20 Lt, kad niekas daugiau neregėtų jos pavargusių akių popieriuje, tačiau E.Pažemeckaitė aukcione buvo aplenkta 5 litais pasiūlius daugiau.
Festivalio sumanytoja pripažįsta neatsisakanti minčių ateityje poetams surengti sudėtingą eksperimentą – pakviesti paskaityti poezijos žąsims.
„Artėjantys prie ribos, kai mūsų nebebus čia, sugrįžtame į gamtą. Man visi jos tvariniai yra tokie šventi, kad skaityti jiems poeziją tiesiog privaloma. Oskaras Milašius eilėraščius skaitė paukščiams, kodėl E.Pažemeckaitė negali skaityti žąsims“, – svarsto poetė. Dvi dienas Panevėžyje siautusią „Literatūrinę žiemą“ užbaigė iškilmingas apdovanojimų vakaras. Julijono Lindės-Dobilo premiją Gintarui Bleizgiui vietoje Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus įteikusi Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė pripažino mero buvusi perspėta neskaityti eilėraščio, nes žurnalistams nepatinka poeziją viešai skaitantys politikai.
Elenos Mezginaitės premija – Gintarui Patackui. Tradiciškai paskelbti „Literatūrinės žiemos Riterio rožės“, „Jono Meko vardo skrybėlės“, „Literatūrinės lapės“, „Rimto ir nerimto (para)romantiško“ laimėtojai.
Sudėtingiausias metas
„Literatūrinės žiemos“ siela E.Pažemeckaitė pripažįsta, kad kasmet jai tenka išgyventi milžinišką nerimą. Panevėžį kaip literatūros miestą reprezentuojantis festivalis, užbaigiantis „Poezijos pavasario“, „Utenos vasaros“ ar poetinio „Druskininkų rudens“ ciklą, vyksta pačiu nepalankiausiu metu – kai spaudžia šaltis ir siaučia virusai.
„Man paskambina į festivalį kviečiamas poetas, kad guli lovoje su aukšta temperatūra. Ir tai yra būdinga mūsų festivaliui. Vasarą tokį surengti būtų kur kas lengviau, problemų poetams keltų nebent šienligė, bet poeziją skaityti būtų galima nors ir po atviru dangumi, o miegoti šieno kupetoje. Matyt, dėl to, kad mano pavardėje yra žvirgždančių priebalsių, gavau lemties ženklo priespaudą tokį festivalį rengti būtent žiemą“, – svarsto poetė.
Be to, Lietuvoje tokių festivalių, kuriuose gali susirinkti, pabendrauti, parodyti save ne tik Lietuvos literatūros elitas, nėra gausu. „Literatūrinė žiema“ unikali ir todėl, kad ją organizuoja biblioteka, drąsiai prisiimanti iššūkius ir tiesiog viršijanti savo tiesiogines pareigas.
Tarnystė poetams
Anot E.Pažemeckaitės, poezijos festivalis „pasmerktas“ netikėtumams, jis negali būti surepetuotas taip, kaip teatralų, jis nuspėjamas jau vien dėl unikalios į jį suvažiuojančios publikos. Jo sumanytoja svarsto, kad niekada negali žinoti, kokį įkvėpimo laipsnį pasiekęs atvažiavęs poetas.
„Kai man organizuojant festivalį ir sėdint prie popieriaus lapų šūsnies nukrenta eilėraštis, sakau jam: pasitrauk, pas mane atvažiuoja poetai.
Festivalyje pati būti poete neturiu laiko. Aš nepretenduoju į šį titulą, man rašymas yra terapija“, – sako festivalio sumanytoja.
E.Pažemeckaitė svarsto, kad Panevėžį žiemą paversti poezijos oaze pasirinko ne ji pati. Tiesiog priversta buvo įvykdyti iš aukščiau jai paskirtą užduotį.
Kai iš Pasvalio rajono Medinių kaimo kilusi būsimoji poetė išvažiavo studijuoti į Vilniaus universitetą, poetai jai atrodę tarsi dievai.
„Nors buvo gūdus sovietmetis, universitetas mane mokė į kūrėją žiūrėti kaip į pateptąjį, pagarbos kuriančiai asmenybei. Poetuose susikūriau dievo atšvaitą žemėje. Patikėjau, kad tarnystė jiems yra didelis pašaukimas. Aš ir dabar galvoju, kad rengti poetams skirtą festivalį yra bent šiokia tokia duoklė jiems ir tarnystė“, – teigė E.Pažemeckaitė.
Išaugino laureatus
Į Panevėžio literatūrines žiemas suvažiuojantys literatūros grandai kažkada buvo neįvertinti, nepriimti į poetų luomą dėl savo jauno amžiaus, būdo savybių, tačiau maištingi, protestuojantys. Dabar festivalis – startas ateinančiam kuriančiam jaunimui, būsimiesiems laureatams.
Poetė pripažįsta, kad, nepaisant „Literatūrinės žiemos“ per 11-a metų užsitarnauto vardo, prisikviesti žodžio meistrų į Panevėžį darosi sunkiau.
„Poetams atsivėrusi Europa, jie išvažiuoja į labai aukšto lygio tarptautinius festivalius, jie filmuojami kaip aktoriai Kanuose – iš lėktuvų nužengę ant raudonų kilimų. Poetai tapo labai mobilūs, išlepinti pasaulio. Kad jie atvažiuotų į tokį Panevėžį, jiems turime būti įdomūs“, – mano festivalio siela.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
