Lapkričio 11 d. lopšelio-darželio „Nykštukas“ priešmokyklinės grupės vaikučiai su tėveliais, auklėtojomis ir darbuotojais išsiruošėme į kaimyninį užsienį, į Latviją. Artėjant Kalėdoms norėjome vaikams sukurti prieššventinę nuotaiką – nuvežti vaikučius į Rygos operos ir baleto rūmus, į baletą „Spragtukas“.
Spalio pradžioje įvykusiame visuotiniame tėvelių susirinkime pateiktose veiklos ataskaitose direktorė paminėjo, kad įstaigoje daug dėmesio skiriama vaikų pažintinėms kelionėms, įvairioms išvykoms. Ji priminė tėveliams, kad mūsų darželio vaikai, be įvairių ekskursijų po miesto žymesnes vietas, jau lankėsi Krekenavos stumbryne, Anykščiuose, Vilniuje, aplankė Kauno zoologijos sodą ir vienintelį Lietuvoje išlikusį istorinį paminklą – senąjį Kauno funikulierių. Direktorė susirinkime pajuokavo, kad dabar reikėtų su vaikučiais išvažiuoti į užsienį. Ir čia pat jai šovė mintis– į Rygą, į baletą „Spragtukas“, o vienas iš tėvelių visai rimtai pasakė: „O ką – atstumas toks pat kaip ir iki Vilniaus“.
Po visuotinio susirinkimo vyko susirinkimai grupėse, kur priešmokyklinės grupės tėveliai ir auklėtojos jau nebepaleido minties apie išvyką į Rygą.
Pasitarėme su pedagogais ir nusprendėme, kad į šią kelionę geriausia vykti su tėveliais. Žinoma, ir tėveliai maloniai sutiko.
Ilgai negalėsiu pamiršti lapkričio 11-osios sekmadienio, kai įlipusi į autobusą pamačiau vaikų blizgančias, visai neužmiegotas akytes, o didelį norą vykti į Rygą, kaip vaikai sakė – į kitą šalį.
Prieš išvyką vaikučiai pažiūrėjo filmuką „Spragtukas“, išklausė pasaką, o auklėtoja Daiva supažindino, kas yra baletas, parodė apie baletą filmuotą medžiagą. Juk būna gyvenime, kad dėl didelės masinės kultūros pasiūlos net suaugusieji nėra buvę balete ar operoje.
Įvažiavus į Rygą visus nustebino atsinaujinęs miestas, modernūs pastatai ir žymieji tiltai. Vaikučiai dairėsi visur, nes jiems buvo pateikta užduotis atidžiai viską stebėti, kadangi grįžę savo įspūdžius jie turės nupiešti.
Atvykus prie operos ir baleto rūmų, į akis krito jų didingumas. Pasirodo, jie buvo pastatyti dar 1863 m., o restauruoti – 1990 m.
Rūmų vidus priminė tikrus karaliaus rūmus: raudoni kilimai, blizgantys turėklai, daug aptarnaujančio personalo, kurių griežtos juodos uniformos priminė liokajus. Likome sužavėti darbuotojų paslaugumo ir dėmesio žiūrovams.
Lipant laiptais rodėsi, kad pateksime į kalėdinę menę. Ir tikrai – salė priminė karališką menę: didžiuliai auksu tviskantys sietynai, patogios kėdės, auksu puošti balkonai ir scena.
Prasidėjus baletui visus užbūrė kalėdinės dekoracijos, Kalėdų Senelio pasirodymas, drabužių grožis, spalvų švelnumas ir, žinoma, nepakartojama Čaikovskio muzika. Baleto dvasia privertė vaikučius sėdėti užgniaužus kvapą, žinoma, kai kas ir pažiovavo, kai kas norėjo, kad dainuotų, bet pasibaigus baletui visi sakė – patiko.
Vėliau dar turėjome laiko pasivaikščioti po nuostabų Rygos senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Beje, tą dieną Ryga mus pasitiko su muzika, pasirodo, buvo Gatvės muzikos diena, įvairūs muzikantai linksmino praeivius ir svečius. Ryga jau alsuoja kalėdinėmis nuotaikomis, puošiasi, todėl taip nesinorėjo išvykti. Ši kelionė buvo labai reikšminga ir prasminga.
Pirmiausia suteikė vaikams žinių apie tokią meno rūšį kaip baletas, vaikai pabuvo kaimyniniame užsienyje, išgirdo šiek tiek apie Rygą, Latviją, dar labiau sustiprėjo bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais.
Ačiū tėveliams, padėjusiems lydėti savo vaikučius į kelionę, ačiū pedagogams už netradicinį žinių perteikimą vaikams.
Ačiū visiems kitiems darbuotojams, vykusiems į kelionę, nuo to dar labiau sustiprės mūsų bendravimas, prasiplės mūsų akiratis.
Iki kitų nuostabių akimirkų!
Lopšelio-darželio „Nykštukas“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Daiva Jasiūnienė, direktorė Vida Klyvienė
