Tradiciškai lapkričio mėnesį Aukštaitijos sostinę užlies liaudiškų kapelijų muzika. Dvidešimt pirmą kartą rengiamas varžytuves paįvairins gruzinų pasirodymas.
Melodijų – į valias
Panevėžio rajono kaimo kapelų varžytuvės „Kapelmaušis“ pelnė išskirtinę žiūrovų simpatiją. Jau ketvirtus metus ši šventė rengiama didžiausioje miesto koncertinėje erdvėje – „Cido“ arenoje. Šį šeštadienį lietuviškų melodijų bus į valias.
Iš 17-os pirmajame ture Paįstryje, Miežiškiuose bei Naujamiestyje pasirodžiusių kapelų buvo atrinkta dešimt geriausiųjų. Tarp jų – ir bene ilgiausiai kapelų varžytuvėse dalyvaujanti Miežiškių kultūros centro kapela „Rudenėlis“, ir pernai sužibėjusi Paįstrio kultūros centro kapela „Gegužinė“.
Pasak rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Daubarienės, pirmajame ture vertinant kolektyvų pasirodymą buvo atsižvelgiama, kad gali dalyvauti tradicinės ir liaudiškos (stilizuotos) kapelos.
Rinks patikusią kapelą
Kapelų pasirodymus vertins Lietuvos liaudies kultūros centro atstovai Arūnas Lunys, Arvydas Kirda, Algirdas Klova, Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, nuo pat varžytuvių atsiradimo jų nepraleidžiantis Vytautas Malčius.
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Vilys teigia, kad anksčiau „Kapelmaušis“ vykdavo Panevėžio bendruomenių rūmuose, tačiau atsiradus daugiau kapelų ir žiūrovų, prireikė didesnės salės.
Praėjusiais metais buvo parduota per tūkstantį bilietų.
Prieš pat kapelų pasirodymus solo kūrinius atliks armonikininkai.
Geriausi rajono kolektyvai varžysis tradicinių ir stilizuotų kapelų kategorijose dėl didžiųjų prizų, žiūrovus sveikins 2011 m. nugalėtoja – Perekšlių bendruomenės namų kapela „Atžalynas“, liaudies muzikantai, žiūrovai turės galimybę rinkti labiausiai patikusią kapelą. Tam bus speciali dėžė, į ją bus galima įmesti bilietą, tik ant jo reikės užrašyti patikusios kapelos pavadinimą.
Populiarina žanrą
R.Vilys pasakoja, kad buvo atsižvelgta į kapelų vadovų pasiūlymus.
„Vienas vadovas pasakė, kad būtų gerai, jog kapelose nebūtų kviestinių atlikėjų. Kitas pasiūlė kapelas suskirstyti į kategorijas“, – pasakoja L.Daubarienė.
Šiais metais kolektyvams buvo galima rinktis iš aukštaitiškų, suvalkietiškų, žemaitiškų, dzūkiškų, šalies nacionalinių mažumų, Mažosios Lietuvos dainų.
„Kapelmaušiu“ siekiama skatinti koncertinę veiklą, dar labiau populiarinti liaudišką muziką. Be to, norima, kad būtų kuriami nauji kolektyvai, į juos aktyviai įsitrauktų gyventojai.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
