
Šiuolaikinio meno kūrėjai ne tik ieško naujų formų, įvairesnės atlikimo technikos, bet ir stengiasi nustebinti netradiciniais sprendimais. Panevėžietis Justas Petrulis kuria šešėlių žaismo meną: senų daiktų kompozicijos ar lentos gabalėlis primena tik netvarkingai sumestų šiukšlių krūvą, bet ją apšvietus tam tikru kampu išryškėja žmonių siluetai, konkretūs vaizdiniai.
Tokį netradicinį darbą – keistai išpjaustytą lentelę, kuri apšviesta įgauna žmogaus formą – vardadienio proga jis padovanojo „Saulėtekio“ progimnazijai. Šioje mokykloje jis mokėsi.
Kaip prisipažino vaikinas, kurti tokį netradicinį ir sudėtingą meną jį paskatino noras išsiskirti iš kitų, naujumo paieškos. Aplinkinius Justas mėgsta stebinti savo išvaizda, požiūriu ir idėjomis.
O besimokydamas Šiaulių universitete susidomėjo šešėlių menu.
„Visada domėjausi fotografija, o aukštojoje mokykloje kilo idėja užsiimti „shadow art“. Dėl baigiamojo darbo daug galvoti nereikėjo, nes jau buvo gimusi mintis nustebinti vertinimo komisiją, beliko išsirinkti būdą, kaip tai padaryti“, – sakė J.Petrulis.
Justas pasinėrė į naujausių kinetinių ir optinių menininkų darbų analizę, labiausiai jį sužavėjo Tim Noble ir Sue Webster darbai.
Menininkų, kuriančių šešėlių meną, pasaulyje nėra daug, todėl vaikinas pradėjo eksperimentuoti. Dirbo rūsyje su lempute rankoje.
Iš pradžių kurti nesisekė – po dviejų peržiūrų rezultato dar nebuvo, nes šešėlių menas reikalauja sudėtingų matematinių ir fizinių skaičiavimų, geometrijos išmanymo. Paskui darbas nustebino ir patį kūrėją, ir jo dėstytojus.
„Stebėjau, kaip, keičiant šviesos šaltinio poziciją, krinta šešėlis. Rezultato neturėjau net likus visiškai nedaug laiko iki baigiamojo darbo gynimo, bet rankų nenuleidau ir siekiau savo tikslo. Neišsigandau, nebandžiau apsigalvoti ir imtis ko nors kito. Galų gale man pavyko ir kūrinys buvo gerai įvertintas, komisija negailėjo pagyrimų“, – džiaugėsi Justas.
Jaunojo menininko teigimu, tokio darbo principas – tiksliai išpjaustyti ruošinį, nuo kurio krinta šešėlis, kad jis būtų kuo detalesnis ir neištampytas, tiksliai pavaizduotų žmogaus proporcijas ir tokias detales kaip veido kontūrai, nosis, lūpos, pirštai, plaukai ir net drabužių faktūra.
„Pagrindinė kūrinio mintis – minimalizmas, nieko nesakanti plokštelė, kurioje slypi paslaptis. Žmogus, pamatęs eksponuojamą darbą, susimąsto, kokiu būdu, kokiais skaičiavimais remiantis tai padaryta.
Siekiu tokio rezultato, kad kiekvienas nustebtų ir būtų priverstas susimąstyti.
Aišku, dar reikia tobulinti šešėlių kokybę, kontrastą, ieškoti naujų formų, plėsti savo žinias ir suvokimą apie mažai žinomą fizikos dėsnį, bet mintyse jau kirba daug naujų idėjų“, – kalbėjo J.Petrulis.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt



