2012-ieji paskelbti Maironio metais. Šiemet vienam garsiausių Lietuvos dainių Jonui Mačiuliui-Maironiui sukako 150 metų. Ta proga Maironio take buvo atidengta poeto atminimo lenta.
Kunigo, profesoriaus, Kunigų seminarijos rektoriaus, vertėjo, istoriko, kalbininko ir poeto gyvenimo kelias persipynęs ir su Panevėžio miestu, jo apylinkėmis. Vyskupo Kazimiero Paltaroko pakviestas 1930 m. Maironis pašventino Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą ir sukūrė katedros himną. O per Pirmąjį pasaulinį karą Krekenava buvo tapusi Maironio namais. Būtent Krekenavoje jis parašė didžiąją dalį poemos „Mūsų vargai“, baladę „Čičinskas“ bei pluoštą eilėraščių.
V.Žemkalnio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Regina Kazakevičiūtė, kalbėdama apie Maironio fenomeną, akcentavo, kad tai mūsų visos tautos dainius, išmokęs mus tikrojo žodžio. Kiekviena karta užaugo su jo eilėraščiais, o poeto eilės, sunkiais istoriniais momentais tapusios himnu, stiprino tautą.
„Maironis ir Lietuva – neatsiejami dalykai. Ne veltui „Lietuva brangi“ net ir gūdžiausiais sovietmečio metais buvo mūsų antrasis himnas, jį ir dabar giedame atsistoję. Apie Maironį galima kalbėti labai daug, bet jis pats nemėgo jubiliejų. Švęsdamas savo šešiasdešimtmetį pasakė: ne, man jubiliejų nereikia, tegul žmonės mane atsimena tokį, koks esu.
Gal šiemet ir per daug tų minėjimų, bet puikiai pamenu 1987-uosius, kai buvo minimos 125-osios Maironio gimimo metinės. Jos nuvilnijo per visą Lietuvą kaip būsimasis Sąjūdis, atgimimas. Visa tauta dainavo ir deklamavo, ir nė vienas nepasakė nė pusės žodžio, kad negalima“, – kalbėjo R.Kazakevičiūtė.
Maironio garbei ne tik atidengta atminimo lenta, bet ir organizuojama daug renginių, minėjimų ir projektų. Iki 2012-ųjų buvo numatyta atstatyti Krekenavos kleboniją, kur trejus metus gyveno kunigas ir poetas Jonas Mačiulis. Tačiau Kultūros ministerija liko abejinga visuomenininkų prašymams skirti paramą atstatyti kleboniją.
Pasak Maironiečių draugijos pirmininko Eugenijaus Urbono, pasiekimu galima vertinti jau tai, kad pastatas pripažintas kultūros paveldo objektu ir užkonservuotas, tad negailestingas laikas ir žmonės jo nebeardys.
„Didelis pasiekimas, kad kleboniją įregistravo kaip kultūros paveldą. Mūsų draugija, vyskupija ir rajono meras jau kreipėmės su prašymu skirti atstatymui reikalingų lėšų, tačiau kol kas atsakymas neigiamas. Bet neprarandame vilties“, – sakė E.Urbonas.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunnde.lt
