KTU fotografijos studijos 35-mečio proga atidarytoje parodoje – entuziastingų, jaunų žmonių požiūris į pasaulį. Jie išreiškia save per erotikos, abstrakcijų temas ir atskleidžia savo talentą, išlaisvina jausmus.
Kūrybiniai bandymai
Panevėžio fotografijos galerijoje KTU fotografijos studijos 35-mečio proga atidaryta jos narių darbų paroda. Lankytojai išvydo savitą ir išskirtinį entuziastingų, nerimstančių jaunų žmonių požiūrį į pasaulį. Tarp 50 skirtingų darbų yra ir Lietuvoje žinomų fotografų, ir besiskleidžiančių jaunų talentų kūrybiniai bandymai.
Gamtos, figūrų, abstrakcijų, erotikos – tokių temų nuotraukos pakabintos ant Panevėžio fotografijos galerijos sienų. Vienos už kitas įdomesnės, kad net sunku atskirti, kurios darytos žinomų fotografų, kurios – dar tik pradedančiųjų.
Jaunoji fotografė, KTU studentė, viena iš parodos organizatorių Gintarė Žaltauskaitė apie jos dalyvius kalba valiūkiškai: „Parodoje – truputį keisti, truputį padūkę, pakrypę ar nukrypę. Būrys, kuris visur išsiskiria ir atakuoja fotoaparatų pliūpsniais ir gera nuotaika. Renginiuose – garsūs, o jų darbai – drąsūs. Kiekvienas savaip pateikiantis pasaulio sampratą, kitaip matantis gyvenimą, išskirtinai mąstantis.“ KTU fotografijos studija – tai būrys spalvingų asmenybių, o joms vadovauja fotomenininkas Robertas Misiukonis.
Panevėžiečiai išvydo 28-ių fotografų darbus. G.Žaltauskaitė sako, kad parodos organizatoriai stengėsi perteikti veiklos dvasią, įvairovę, parodyti geriausius darbus, atskleisti talentus.
„Parodai atrinkti įdomiausi studentų darbai“, – teigia mergina.
Atskleidžia savitą požiūrį
Studentams vadovaujantis fotomenininkas R.Misiukonis tvirtina, kad darbus pateikė labai daug studentų, tačiau ne visi, kaip juokauja, perėjo atranką.
„Yra ir taip, kad atrinktas tik vienas jaunojo menininko darbas. Tačiau yra keli autoriai, kurie pristato kelis savo kūrinius. Kas nepateikė gerų darbų, buvo išmesti iš parodos, nes tikrai žinau, kad jų turi“, – prisipažįsta pašnekovas. Pasak R.Misiukonio, jie studijos jubiliejaus proga turėjo tikslą suorganizuoti parodą ir išleisti leidinį, kuris atskleistų studentų ir profesionalų kūrybą.
Parodos autoriai – nuo pirmą kursą baigusių studentų iki sparnus į užsienį pakėlusių profesionalų.
„Pas mus yra įteisinta absolventų grupė. Tam, kad būrelis būtų pajėgesnis. Jų darbų parodoje galima nemažai išvysti. Todėl ekspozicija – įvairialypė, atskleidžianti kiekvieno menininko savitą požiūrį į gyvenimą, kas jam tuo metu buvo aktualu, kas jaudino“, – aiškina pašnekovas.
Jauniesiems talentams vadovaujantis R.Misiukonis sako, kad anksčiau rengtos atskiros parodos: dar studijuojančiųjų universitete ir absolventų. Prieš daugiau nei trisdešimt metų pradėjęs vadovauti būreliui pašnekovas pažymi, kad dar savo kelią besirenkantiems jaunuoliams reikia kuo nors užsiimti po paskaitų, todėl, pasak vyro, labai svarbu turėti pasirinkimą.
Studentus provokuoja
R.Misiukonis, daug metų dirbantis su studentais, neslepia iš karto pastebintis talentus. Tačiau, pasak vadovo, kartais pirmieji jaunuolio darbai gali visiškai neatskleisti jo asmenybės, ryžtingo charakterio ir jo sugebėjimų.
„Tenka pripažinti, kad dažniausiai iš karto matau, ką žmogus gali. Kai dirbi trisdešimt penkerius metus, nesunku pastebėti, kuris jaunuolis ką savyje turi. Tačiau būna, kad viskas atsiskleidžia per laiką. Tiesiog leidi žmogui daryti tai, kas jam malonu, šiek tiek patari, padedi ir žiūri, kaip jis atsiskleidžia“, – mintimis apie darbą dalijosi vadovas.
R.Misiukonis neslepia: jei mato, kad žmogus gali, tačiau ne viską padaro, tiesiog jį provokuoja. Tam pasitelkia įvairias priemones.
„Aš „darau“ autorius. Su vienu galiu kalbėtis vienomis temomis, kitiems reikia kitko. Kiekvieno talentą reikia atskleisti“, – įsitikinęs pedagogas. Jis neslepia, kad yra reiklus, tačiau tą reiklumą parodo tada, kai reikia rengti parodą.
„Aš jiems sakau, kad darytų ką nori, tačiau pabrėžiu: kai ateis paroda, pamatysime, kaip dirbate“, – sako R.Misiukonis. Per visą savo vadovavimo fotografijos studijai laiką jis yra pasiūlęs išeiti tik dviem studentams – šie nieko nedirbo, nerodė iniciatyvos.
Savęs paieškos
KTU studentė, jaunoji fotografė G.Žaltauskaitė, nors studijuoja inžinerinę specialybę, bet turi menininkės gyslelę.
„Nereikia vertinti žmogaus pagal tai, kokią specialybę jis studijuoja. Reikėtų žvelgti plačiau. Jis gali būti inžinieriumi ir užsiimti menu, gali – menininku ir nieko keisto, jei jo hobis – santechnika. Gana daug studentų dar tik ieško savęs. Kiekvienas gali pasukti visai skirtingais keliais. Jis gali būti informatikas ir turėti labai menišką sielą“, – mąsto G.Žaltauskaitė. Ji įsitikinusi, kad specialybė neapriboja ir juo labiau neužgožia žmogaus. Žiniasklaidos inžineriją studijuojanti trečiakursė pripažįsta, kad ir pati tik atėjusi į universitetą mažai mąstė apie tai, kaip pasisuks jos gyvenimas.
Į fotografijos studiją mergina atėjo norėdama universitete rasti savo vietą.
„Labai gerai, kad yra tokių kolektyvų, jie turėtų tik klestėti. Nesvarbu, ką žmogus studijuoja: ar inžineriją, ar socialinius mokslus, jis visuomet gali savęs ieškoti, gali atskleisti save ir kitose srityse“, – mano pašnekovė. Gintarė įsitikinusi: jei studentas mokosi, pavyzdžiui, technologijų, jam pravartu save išbandyti meno srityse.
Fotografuoja tai, kas jaudina
Jauna, bet jau turėjusi progą pajusti, ką reiškia vadovauti ir organizuoti, G.Žaltauskaitė pripažįsta: jei būtų apsiribojusi vien mokslais, veikiausiai būtų uždususi.
„Jeigu visas jėgas atiduočiau tik studijoms, jausčiausi ne savo vietoje. Tokios organizacijos yra būtinos, nes jos padeda atskleisti žmogaus jausmus, norus, siekius“, – sako ir prieš studijas į rankas nevengusi imti fotoaparato studentė. Mergina prisipažįsta, kad mokykloje fotografija jai buvo tik pomėgis.
„Kas bus ateityje, pamatysime“, – spėlioti nelinkusi pašnekovė. Kaip tikina G.Žaltauskaitė, ji nėra pasirinkusi konkrečios temos ar srities, kuriai skirtų visas jėgas, todėl stengiasi fotografuoti viską: nuo žmonių veidų iki abstrakčių dalykų.
„Savęs nevaržau kokiais nors rėmais. Fotografuoju reportažus, kas krenta į akį, užkabina, ko nori kiti. Kol kas vyksta kūrybinės paieškos, todėl sunku numatyti, kas bus ateityje. Esu iš vieno kolegos gavus labai vertingą patarimą, kad nereikia savęs apibrėžti, nes tuomet žmonės greitai išsisemia. Darau tiesiog tai, kas arčiausiai sielos“, – tvirtina jauna menininkė. Apie savo kūrinius mergina nelinkusi kalbėti, ji pabrėžia, kad viską sprendžia žiūrovai.
Gintarė neslepia, kad sau yra didelė kritikė. Ne vienerius metus fotografuojanti studentė sako, kad norint gauti gerą kadrą reikia pasistengti. Tikėtis, kad paimsi į rankas fotoaparatą ir iš karto pagausi nuostabią akimirką, beprasmiška.
„Aš jau matau, kuris darbas patraukia, kuris – ne. Kaip galiu vertinti kolegos nuotraukas, taip žiūriu ir į savuosius kūrinius“, – teigia pašnekovė. Mergina pažymi, kad visuomet reikia stengtis padaryti darbą kuo geriau.
Parodą bus galima lankyti iki rugpjūčio 19 dienos.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
