Praėjusį penktadienį į tradicinę jau trečius metus rengiamą vakaronę Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinėje Puziniškio dvare susirinkusieji ne tik atsipūtė nuostabiame gamtos kampelyje, pasiklausė muzikos, pažiūrėjo spektaklį ir šiaip maloniai pasižmonėjo, bet ir parsivežė vertingų patarimų, kaip rūpintis savo kūnu ir siela.
Apie augalus – paprastai, bet įdomiai
Anuomet čia žmonėms juos dalijo rašytojos, filantropės ir visuomenės veikėjos G.Petkevičaitės- Bitės tėvas gydytojas ir ji pati, o dabar – žinomas vaistininkas, žolininkas Virgilijus Skirkevičius.
Paprastai, su humoru, bet labai įdomiai apie gydymą vaistingaisiais augalais kalbėjęs specialistas vakarotojus privertė ir susimąstyti, ir juoktis, ir susigūžti.
„Pradėjęs rašyti knygą apie augalus, supratau, kiek mažai apie juos žinau“, – jau pirmaisiais sakiniais svečias publikai leido suprasti nesantis genijus, o tik daug metų į augalų paslaptis besigilinantis ir vis naujas atrandantis netradicinis farmacininkas.
Pasak jo, žmonės į augalus, kaip vaistus, žiūri labai romantiškai. Daugelis įsivaizduoja, kad vaistažolių poveikis yra švelnus, kad jos, jeigu ir nepadeda, bet nepakenkia. Tačiau iš tiesų labai klysta.
Tie patys augalai vienu atveju gali pagerinti, kitu – pabloginti sveikatą, tarkime, ir pamažinti, ir padidinti kraujo spaudimą. Vieną valerijonas gali raminti, kitą – suaktyvinti. Poveikis priklauso nuo konkretaus žmogaus fizinės ir dvasinės būklės bei vaistažolių dozių.
Beje, vaistažoles reikia vartoti 21 dieną kasdien. Vėliau padaryti 21 dienos pertrauką, o tada vėl vartoti tris savaites. Vaistininkas priminė, kad augalai – ne cheminiai vaistai. Tiems, kurie nori greito efekto, jis siūlo su vaistažolėmis net neprasidėti. V.Skirkevičius pabrėžė, kad vartoti vaistus ir vaistažoles vienu metu pavojinga.
Pavyzdžiui, žmonės nuo depresijos ginasi jonažolėmis. Šis augalas iš tiesų padeda ją įveikti. Tačiau jei jį vartojantysis turi problemų dėl kepenų ir geria vaistus, rizikuoja sulaukti ligos paūmėjimo. Jonažolės skatina kepenų darbą, todėl įprastinė vaistų dozė nebetinka. Problema, kad dažnai ją būna sunku nustatyti.
„XVIII – XIX amžiuje cheminiai vaistai nevyravo. Šiandien žmonės jau visai kitokie. Todėl tai, kas tiko mūsų proseneliams, nebetinka mums“, – kalbėjo specialistas.
Vargo matęs augalas vertingesnis
V.Skirkevičius pasakojo, kad skurdžiose vietose augantys augalai pasižymi didesnėmis gydomosiomis savybėmis.
Pasak jo, daug saulės gaunantys augalai vertingųjų medžiagų sukaupia mažiau nei augantieji skurdesnėse vietose. Pavyzdžiui, kiaulpienės labai karpytais lapais bus kartesnės, o aukštos, nekarpytais lapais, augančios derlingose žemėse gydomųjų medžiagų turės mažiau.
Vaistininko teigimu, augalai gyvena tarsi žmonės ir elgiasi panašiai. Kad išliktų atšiauriomis sąlygomis, augalai rūpinasi savimi – kaupia flavonoidus, antioksidantus.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite birželio 11 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
