
Juozo Miltinio dramos teatro kolektyvas ir Panevėžio vadovai svarsto, tragedijos ar komedijos žanrą pasirinko Kultūros ministerija, panorusi atsikratyti legendinio teatro.
Kratosi maištininkų
Talentingo ir nepakartojamo režisieriaus J.Miltinio išgarsintas, daugiau nei septynis dešimtmečius gyvuojantis seniausias Panevėžio teatras ministerijai nebereikalingas. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas nė neprašytas skurstančiai Panevėžio savivaldybei pasiūlė perimti savo žinion pastaruoju metu aistrų purtomą meno šventovę.
Ar tuo ministras pripažino esąs neįgalus išspręsti konflikto tarp Kultūros ministerijos paskirtojo vadovo Romualdo Vikšraičio ir nepasitikėjimą juo beveik vienbalsiai išreiškusio kolektyvo?
Prašė tik aktorių
Prieš porą dienų gautas A.Gelūno pasirašytas siūlymas Savivaldybei tapti J.Miltinio teatro šeimininke Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui atėmė žadą.
Miesto vadovas pripažįsta prieš trejetą savaičių siuntęs prašymą ministerijai dėl Muzikos ir teatro akademijos aktorinio meistriškumo kurso įsteigimo J.Miltinio teatre. Tačiau meras tvirtina taip tik palaikęs teatro vadovą R.Vikšraitį, skinantį kelius, kad Aukštaitijos sostinėje būtų rengiami būsimieji aktoriai.
V.Satkevičius prašyme išsakė vienintelį motyvą – teatrui reikia atsinaujinti ir atsijauninti, Panevėžys laukia kupinų idėjų jaunų žmonių.
Apie tai, kad pastaruoju metu teatras išgyvena krizę dėl kolektyvo ir vadovo priešpriešos, meras ministrui neužsiminė nė žodžiu. Tačiau A.Gelūnas pareiškė, kad, „atsižvelgęs į keliamas problemas dėl teatro veiklos“, siūlo Savivaldybei apsvarstyti galimybę perimti J.Miltinio teatrą savo žinion.
„Ministro atsakymas labai keistas – prašiau vieno, gavau kitą. Net minties tokios neturėjau“, – teatro kratosi meras.
Išlaikytų antrą areną
V.Satkevičiaus teigimu, ministro siūloma tokia našta miestui būtų per didelė tiek finansine, tiek atsakomybės už legendinį teatrą prasme. Valstybės metinė dotacija teatrui siekia 2,2 mln. Lt – Savivaldybei jį išlaikyti kainuotų dar daugiau nei areną. Todėl, mero teigimu, ministro motyvus suku suvokti.
Pabandęs kištis į teatro reikalus ir nuo ministro per nosį gavęs V.Satkevičius tikisi, kad ministerijai pavyks įrodyti nedaryti kvailystės – nesumenkinti legendinio režisieriaus J.Miltinio vardą turinčios įstaigos statuso.
„Valstybiniai teatrai veikia tik didmiesčiuose, mums svarbu, kad jis išliktų Panevėžyje“, – tvirtino V.Satkevičius.
Teatro kolektyvas šiandien renkasi į visuotinį susirinkimą spręsti, kaip gelbėtis nuo sunaikinimo. Įtarimų, kad aukščiausiame lygmeny tik to ir siekiama, teatro darbuotojų ir aktorių profesinėms sąjungoms daugėja.
Kultūros ministerijos pastarųjų metų veiksmus – konkurso direktoriaus vietai užimti vienintelio dalyvio R.Vikšraičio paskyrimą vadovauti teatrui, abejingai ramų požiūrį į kolektyvo išsakomą nepasitenkinimą juo ir galų gale siūlymą pereiti į teatro išlaikyti finansiškai nepajėgios Savivaldybės rankas profesinės sąjungos vertina kaip sistemingas pastangas, kad teatro neliktų.
Dėl nepasitikėjimo teatro direktoriumi R.Vikšraičiu kolektyvas į A.Gelūną kreipėsi prieš mėnesį. Visuotiniame susirinkime nesulaukę ministerijos vadovų, savo pretenzijas perdavė jų atsiųstam dviejų moterų – juristės ir vyriausiosios specialistės – desantui.
Greičiau nei atsakymo teatras sulaukė ministerijos atsiųsto auditoriaus, nusiteikusio įstaigą tikrinti iki rugsėjo. Ir tik prieš porą dienų aktorius pasiekė ir A.Gelūno laiškas.
„Tame atsakyme aš matau ne tik ketinimą sunaikinti teatrą, bet ir savotišką šantažą triukšmaujantiems išsišokėliams“, – mano darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Teresas.
Pirmą kartą atvirai
J.Miltinio teatrui keturiolika metų vadovavęs R.Teresas teigia, kad visais laikais su Kultūros ministerija konfliktavęs Panevėžio teatras jau daugelį metų jai yra tarsi krislas akyje.
Buvusio vadovo nuomone, dabar ministerija tiesiog gudriai pasinaudojo priešprieša tarp kolektyvo ir vos prieš metus paskirto direktoriaus.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite birželio 6 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.



