Šeštadienį Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse skambėjo įvairiausia muzika, tvyrojo gera nuotaika – šurmuliavo Gatvės muzikos diena. Panevėžiečiai noriai atsiliepė į kvietimą muzikuoti gatvėje ir įrodė, kad moka linksmintis ne ką prasčiau nei didžiųjų miestų gyventojai.
Užplūdo jausmai
Visoje šalyje nuskambėjusi muzikos šventė suvienijo profesionalius muzikantus ir mėgėjus, daugiau ar mažiau žinomas grupes bei pavienius atlikėjus. Panevėžio menininkai Gatvės muzikos dienai skyrė šeštadienio pusdienį. Nuo 10 iki 14 val. Laisvės aikštėje, jos prieigose ir prie centrinės turgavietės muzikavo 24 įvairūs ansambliai, grupės, kolektyvai. Prie jų prisidėjo ir keli pavieniai atlikėjai. Atėję tik pasiklausyti, pagauti geros nuotaikos jaunuoliai griebė į rankas gitaras ir ėmė jas brązginti su kitais menininkais.
Prie iš anksto užsiregistravusių akcijos dalyvių prisijungė nemažai „neoficialių“ muzikantų.
Gatvėje skambantys įvairiausi muzikos garsai nepaliko abejingų nei jaunų, nei senų. Ant suolelių prisėdę senjorai pritarė dainas plėšiančiam akordeonistų kvartetui, liaudiškos muzikos kapelai, jaunuoliai bandė neatsilikti nuo hiphopo stiliaus bei kitų šokėjų.
Akcijos dalyviai pripažino, kad mieste trūksta geros iniciatyvos ir panašių renginių.
„Tuomet miestas atgimtų ne tik per tokias šventes.
Būtų gražu, jei kiekvieną savaitgalį miestiečius lepintų ne tik saulė, bet ir graži muzika“, – linksmai nusiteikę kalbėjo muzikantai ir jų gerbėjai.
Nenustelbė kitų
Šiais metais Gatvės muzikos dienos renginiai šalyje prasidėjo trimis savaitėmis vėliau nei įprastai. Penkerius metus prieš tai muzikantų šventė vykdavo pirmąjį gegužės savaitgalį. Paprastai tą dieną į Lietuvos miestų gatves išeina apie 5000–6000 muzikantų. Šiemet jų sulaukta dar daugiau. Kiekvienais metais Gatvės muzikos dienos organizatoriai užsako kokios nors atributikos visiems dalyviams – šiemet jie paruošė net 8000 ženkliukų su GMD logotipu. Renginys sujungė 56 Lietuvos miestus ir miestelius iš visų dešimties apskričių.
Muzikantai džiaugėsi, kad tie, kurie leidžia instrumentinę muziką, pasitraukė atokiau į šalį, nes taip būtų užgožę gyvai dainuojančius atlikėjus.
„Tie, kurie groja su stiprinimo aparatūra, visiškai nustelbia akustiškai grojančius. Džiugu, kad jie pasitraukė atokiau“, – kalbėjo muzikantai.
Pasiekė ir užsienį
Nuo praėjusių metų iniciatyvą rengti Gatvės muzikos dienas perėmė ir kaimyninės šalys. Pirmieji, užsikrėtę šiuo virusu, – latviai. Tiesa, pas juos Gatvės muzikos diena vyko kitu laiku – rugpjūčio pabaigoje, per miesto šventę – Rygos dienas.
Pernai gatvės muzikos diena nuskambėjo Minske.
Be to, pasaulio lietuvių jaunimas gegužės 19-ąją išėjo į centrines Pa-ryžiaus, Kopenhagos, Jorko, Punsko, Talino bei Notingamo aikštes ir grojo bei dainavo lietuviškai. Buvo šokami klumpakojai, rengiamos muzikinės iškylos, skambėjo gitaros, perkusijos, šlageriai ir lietuvių liaudies dainos.
„Kartu kuriame pasaulio Lietuvą, kuri jau nebėra priklausoma nuo valstybinių sienų. Nesvarbu, kokiame pasaulio krašte bebūtum, Gatvės muzikos diena yra puiki proga susivienyti, bendrauti ir kurti į užsienį studijuoti ar gyventi išvykusiems lietuviams, kuriems svarbu neprarasti ryšio su Lietuva“, – sako Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatorė Ieva Davydenko.
Paryžiuje „Gatvės muzikos diena“ gegužės 19 dieną 15.30 valandą vietos laiku įsikūrė pačiame Montsouris parke. Čia skambėjo gitaros, perkusijos bei specialiai ruošiami lietuviški šlageriai ir liaudies dainos. Kopenhagos lietuviai 15 valandą pakvietė susirinkti Frederiksbergo parke prie pilies ir kartu surengti muzikinę iškylą.
Jungtinėje Karalystėje į muzikos fiestą kvietė Jorke ir Notingame studijuojantys lietuviai. Jorke gatvės muzika skambėjo prie Minsterio nuo 14 val., o Notingame visi norintys kartu švęsti muzikos dieną prisijungė Notingamo universiteto parke nuo 12 valandos.
Lenkijos lietuviai Punske kvietė šokti klumpakojį 18 valandą prie Lietuvos kultūros namų, kur vėliau vyko lietuvių ansamblio „Klumpės“ koncertas. Estijoje gyvenantys lietuviai nuo 14 valandos muzikavo Talino centre, Tamsarės parke. Gatvės muzikos dienos renginius užsienio šalyse inicijuoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – pasaulio lietuvių jaunimo interesų atstovavimas.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
