Panevėžio savivaldybės ketinimai paskelbti skulptorių Juozą Zikarą miesto garbės piliečiu sukėlė pašaipą garsiojo menininko begriūnančią gimtąją sodybą tik iš patriotizmo prižiūrintiems paįstriečiams.
Muziejus žole užžėlė
Prieš keletą metų miesto Savivaldybė apskaičiavo, kad jai per brangu tvarkyti už 15-os kilometrų nuo Aukštaitijos sostinės esančią sodybą Paliukų kaime – skulptoriaus vaikystę menantis muziejus liko be šeimininko ir jo neturi iki šiol.
Į J.Zikaro sodybą kviečia prie „Via Baltica“ kelio ties posūkiu į Gegužinės kaimą pastatyta rodyklė. Tačiau pirmojo profesionalaus Lietuvos menininko gimtinėje turistus pasitinka aukšta žole apžėlęs kiemas ir užrakinta troba nevalytais langais. Kad kažkam vis dėlto dar rūpi skulptoriaus atminimas, galima spėti iš lūšnelės pašaly pasodintų kelių žydinčių tulpių.
Į J.Zikaro sodybą užklydęs atsitiktinis keliautojas gali nebent pasidairyti pro langus – viduje matyti tik daug nuotraukų, bet – jokių kitų eksponatų. Kontaktų, kas turistui galėtų papasakoti apie Paliukų kaime skulptoriaus praleistus metus, sodyboje irgi nenurodyta. Vis dėlto turistų čia laukiama – jiems pastatytas lauko tualetas.
Šienauja iš patriotizmo
Kad J.Zikaro atminimas Panevėžio rajone nesunyktų, rūpinasi Paįstrio seniūnija. Jos seniūnas Virginijus Šliažas pripažįsta tą darantis tik iš patriotizmo savo kraštui – būtų gėda, jei sunyktų vieno žymiausių Panevėžio menininkų atminimas.
Jei seniūnas nuspręstų pagal viešųjų darbų programą įdarbintų kaimo žmonių nebesiųsti į J.Zikaro sodybą pjauti žolės, nei miesto, nei rajono savivaldybių valdininkams galvos dėl to neskaudėtų.
„Niekas seniūnijai neliepė prižiūrėti muziejaus. Tą darome tik savo iniciatyva. Miestas nė trupinėlio neprisideda. Ar ne juokinga, kad Panevėžio kraštotyros muziejus atsisakė J.Zikaro sodybos, kažkada buvusios jo filialu, o dabar nori skulptorių garbės piliečiu paskelbti? Tegul jie skelbia prie Panevėžio sporto plėtros daug prisidėjusį V.Variakojį – neturėsime jokių pretenzijų. O jei nori pagerbti J.Zikarą, bent pasidomi, ar jo muziejus dar nesugriuvęs“, – siūlo V.Šliažas.
Seniūnas nesistebi, jei taip atsitiktų, mat lėšų muziejui išsaugoti neskiria nei miesto, nei rajono savivaldybės. Seniūną stebina, kad miestui J.Zikaras parūpo dabar, nors garsiojo skulptoriaus 130-ąsias metines Lietuva minėjo pernai.
„Kai išgriuvo graži pinučių tvora, perpynė nagingas žmogus, dirbęs viešuosius darbus. Žolę pjaunam, grėbiam lapus, kurmiarausius lyginam, gėlių pasodinam irgi tik iš viešųjų darbų programos. Trobos nendrinį stogą jau reikia remontuoti, bet tam rajono Savivaldybė iš savo biudžeto nė lito negali skirti, bet kuri kontrolė pareikštų, kad pinigai išleisti svetimam turtui tvarkyti ir pareikalautų grąžinti “, – vardijo seniūnas.
V.Šliažas neslepia, kad kol sodyba neturi šeimininko, nėra kam ir gidu joje pabūti. Seniūnas pasakoja, jog stengiasi bent porą kartų per mėnesį užsukti pažiūrėti vienos savivaldybės kitai mėtomo muziejaus. Kartą taip netikėtai užklydęs sutiko sodyboje besi-žvalgantį vokietį turistą.
„Važiavo keliautojas „Via Baltica“, pamatęs rodyklę užsuko į muziejų. Sena sodyba jam pasirodė labai egzotiška ir paliko didelį įspūdį. Bet jei nebūčiau užvažiavęs, niekas nebūtų papasakojęs, kuo ji tokia svarbi. Kol niekam sodyba nepriklauso, nėra ir oficialaus muziejininko“, – pasakojo seniūnas.
Ieško paveldėtojų
Panevėžio rajono savivaldybės valdininkai tvirtina, kad J.Zikaro sodyba jai nepriklauso.
Memorialiniu muziejumi sodyba paskelbta dar 1972-aisiais. Tuomet iš skulptoriaus gimtojo namo buvo iškraustyti kolūkiečiai, pastatas suremontuotas, netgi išasfaltuotas iki sodybos vedantis kelias. Namas tapo Panevėžio kraštotyros muziejaus padaliniu, jame eksponuota nemažai J.Zikaro skulptūrų ir jų kopijų.
Prieš kurį laiką miesto Savivaldybė nusprendė, kad jai nepriklauso tvarkyti rajone esančią skulptoriaus gimtinę. Nors sodybos miestas atsikratė, tačiau jos vertybės pasiliko Kraštotyros muziejuje.
Tuomet paaiškėjo, kad daugelį metų sodyba net nebuvo įteisinta Registrų centre.
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto centro vedėjo Kęstučio Rimkaus teigimu, sodybos įteisinimo procedūra tęsiasi jau pusę metų – laukiama, ar neatsiras J.Zikaro turto paveldėtojas.
„Oficialiai iš miesto Savivaldybės muziejaus negalime perimti, nes jos nėra Registrų centre. Įteisinimas užtrunka ne taip jau trumpai“, – aiškino K.Rimkus.
Miesto Savivaldybė nemano, kad griūvanti J.Zikaro sodyba turėtų būti ir jos rūpestis.
„Nesijaučiam atsakingi už muziejų. Nelogiška, kad sodyba, esanti rajono teritorijoje, priklausytų miestui“, – teigė Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Į garbės piliečius – trys kandidatai
Panevėžio merui prašymą miesto garbės piliečio vardą suteikti J.Zikarui įteikė per 100 parašų surinkusi iniciatyvinė grupė. Joje – kadaise skulptoriaus sodybos atsisakiusio Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, G.Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas, bendruomenė „Senamiestietis“.
Pirmasis profesionalus skulptorius neatsiejamas nuo Panevėžio. 1881-aisiais J.Zikaras gimė Paliukų kaime, baigęs Peterburgo dailės akademiją dešimt metų dirbo dailės mokytoju Panevėžio berniukų, dabartinėje J.Balčikonio gimnazijoje. 1929-aisiais išvyko į Kauną, ten, sulaukęs 62-ejų, neištvėręs įtampos matant Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, nusižudė.
Dešimtmetis, praleistas Panevėžyje – bene produktyviausias J.Zikaro kūrybos laikotarpis. Aukštaitijos sostinėje skulptorius sukūrė daug darbų, vėliau tapusių Nepriklausomos Lietuvos simboliais: Knygnešio skulptūrą, Laisvės statulą, daugelio iškilių valstybės veikėjų biustus ir bareljefus, pirmąsias lietuviškas monetas.
Už monetų sukūrimą honorarą gavęs J.Zikaras pasistatė namą Panevėžyje, P.Puzino g. Namo nebeliko, jo vietoje iškilusiame pastate įsikūręs Registrų centras.
Panevėžio menininkas neužmiršo ir išsikraustęs į Kauną – 1931-aisiais Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatui sukūrė 12-a dekoratyvinių skulptūrų „Atlantai“, ornamentinį pagražinimą su Vyčiu Respublikos gatvės fasade. Už šiuos darbus Lietuvos bankas skulptoriui sumokėjo 13 tūkst. 500 litų.
Ar J.Zikaras vertas tapti Panevėžio garbės piliečiu, spręs mero Vitalijaus Satkevičiaus sudaryta komisija. Pasak mero, garbės piliečiu panevėžiečiai taip pat siūlo paskelbti prieš 24-erius metus mirusį garsų sportininką Vilių Variakojį, žymųjį fotomenininką Algimantą Aleksandravičių.
Panevėžio meras mano, jog garbingą titulą būtų teisinga suteikti visiems trims kandidatams.
Jei siūlymui dėl J.Zikaro bus pritarta, skulptorius taps septintuoju Panevėžio garbės piliečiu. Šis titulas jau yra suteiktas režisieriui Juozui Miltiniui, aktoriams Donatui Banioniui ir Vaclovui Blėdžiui, dailininkui Kazimierui Naruševičiui, kunigui Jonui Juodeliui, rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
