Trečiadienį Nepriklausomybės aikštė buvo virtusi tikra aukštuomenės damų ir stilingų ponų susitikimo vieta. Čia buvo galima išvysti iš Renesanso ir baroko epochos nužengusių dvariškių, genijumi vadinamą Leonardą da Vinčį, Sokrato šalininkų ar pasisveikinti su trimis muškietininkais. Savo šokiais ir teatralizuotais pasirodymais jiems nenusileido ir šiuolaikiniai Lietuvos valstiečiai bei miestelėnai. Ši skirtingų epochų ir kartų sintezė buvo Europos dienos šventės akcentas.
Pasak Panevėžio Europos informacijos centro Europe Direct vadovės Alinos Misiūnienės, šventės idėją padiktavo šių metų tematika – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai.
„2012-ieji – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai, tad nutarėme į juos pažvelgti per istorines epochas, nes glaudus ryšys yra ne tik tarp kartų, bet ir tarp skirtingų epochų“, – teigė A.Misiūnienė.
Europos dienos dalyvius suvienijo ne tik muzikos, šokio ir madų fiesta, bet ir skirtingų kartų atstovai: į renginį aktyviai įsitraukė ir moksleiviai, ir Veiklių moterų klubas, ir Aukštaitijos savišvietos akademijos senjoros.
„Norėjome kartų vienybę atskleisti ne tik epochų išskirtinumu, bet ir per trijų kartų atstovus, kuriuos visus suvienijo 5-osios gimnazijos moksleivių surengta akcija „Apsikabinkime“. Visi dalyviai vienas kitą apkabino ir dalijo puikią nuotaiką“, – kalbėjo A.Misiūnienė.
Ją pačią labai nustebino, kad nereikėjo nieko prašyti ar įtikinėti dalyvauti renginyje, ir moksleiviai, ir moterys aktyviai įsitraukė į organizacinius darbus.
„Idėja gimė dar pernai, tad dizainerė Lina Pumputienė savo kolekciją kūrė beveik metus. Jos drabužiai buvo nuostabūs, tačiau ne mažiau puikias kolekcijas demonstravo ir mokiniai, ir Aukštaitijos savišvietos akademijos lankytojos, ir Veiklių moterų klubo atstovės“, – pasakojo A.Misiūnienė.
Kol vieni grožėjosi įspūdingais apdarais ir teatralizuotais pasirodymais, kiti čia pat įkurtoje Madų ateljė galėjo persirengti norimo laikotarpio drabužiais ir patraukti į lauko fotografijos studiją ar įsiamžinti prie senovinio automobilio, sutraukusio minias smalsuolių.
1931 m. automobilis garsus ne tik tuo, kad yra puikiai išsilaikęs, bet ir tuo, kad juo važinėjosi pagrindinis garsiojo filmo „Krikštatėvis“ herojus. Šalia automobilio vaikštantis jo savininkas kolekcininkas Klementas Sakalauskas, tądien virtęs solidžiu ponu, papasakojo, kad mašina atkeliavusi iš Amerikos ir yra jo kolekcijos pasididžiavimas.
„Su sūnumi turime įkūrę privatų muziejų, bet iki visiškos laimės trūko tik senovinio automobilio. Lietuvoje tokio neradau, tad paprašiau draugo atsiųsti iš Amerikos. Iš kelių pasiūlytų variantų išsirinkau tą, kuriam mažiausiai reikėjo priežiūros, nes juo buvo nuvažiuota tik 25 tūkst. mylių. O vėliau paaiškėjo, kad jis turi ir legendinę praeitį – filmavosi filme „Krikštatėvis“, – įspūdingos mašinos atsiradimo istoriją papasakojo K.Sakalauskas.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
