Seniausiam Panevėžyje teatrui pusantrų metų vadovaujantį R.Vikšraitį jo paties meno vadovu paskirtas R.Atkočiūnas kaltina įstaigą pavertus nuosavu „uabu“, autoritariniu valdymu, pavaldinių skirstymu į lojaliuosius bei neįtinkančiuosius ir netgi prasitaria turintis abejonių dėl meno šventovės mokumo.
Į teatrą kviesti neišdrįso
„Ar sumanėte sunaikinti Juozo Miltinio teatrą? Jeigu taip, jūsų paskirtas vadovas tam labai tinkamas“, – Kultūros ministerijai telefonu išrėžė režisierius Rolandas Atkočiūnas, vos prieš metus J.Miltinio teatro direktoriaus Rimanto Vikšraičio pakviestas dirbti į Panevėžį.
Seniausiam Panevėžio teatrui pusantrų metų vadovaujantį R.Vikšraitį jo paties meno vadovu paskirtas R.Atkočiūnas kaltina įstaigą pavertus nuosavu „uabu“, autoritariniu valdymu, pavaldinių skirstymu į lojaliuosius bei neįtinkančiuosius ir netgi prasitaria turintis abejonių dėl meno šventovės mokumo.
Išsakyti žiniasklaidai nepasitenkinimą teatro direktoriumi R.Atkočiūnas pasirinko ne darbo vietą, o privačią erdvę – aktorės Eugenijos Šulgaitės-Karkienės namus. Žurnalistams buvo žadėta, kad R.Vikšraičio vadovavimo metodais nepatenkintam kolektyvui atstovaus ir keletas aktorių, tačiau spaudos konferencijoje pasirodė vienintelis R.Atkočiūnas.
„Geriau jau bus susidorota tik su manimi“, – kodėl liko vienas, aiškino meno vadovas.
Prieštaringai vertinamų spektaklių „Hanana, kelkis ir eik“, „Vedybos“ režisierius situaciją J.Miltinio teatre vadina nesuvokiama XXI amžiuje.
„Įtampa teatre didžiulė, nors matėte produktyvų sezoną. Ir kasdien darosi vis liūdniau“, – teigia R.Atkočiūnas.
Fenomenali idėja: aktorius rengti užsienyje
R.Atkočiūnas ir aktorius Vidmantas Kupšys balandžio pradžioje kreipėsi į Kultūros ministeriją, kad R.Vikšraičiui būtų užkirstas kelias J.Miltinio teatre rengti būsimųjų aktorių grupę. O dar visai neseniai ši menininkų trijulė atrodė dirbanti ranka rankon. Prieš pusantrų metų V.Kupšys netgi pats ragino R.Vikšraitį dalyvauti konkurse J.Miltinio teatro vadovo vietai užimti.
Dabar aktorius, kadaise buvęs R.Vikšraičio mokinys, ir režisierius, jį iš Latvijos parsikvietusiam direktoriui žadėjęs J.Miltinio teatro renesansą, rėžia iš peties ir neslepia suabejoję vadovo pedagoginiais sugebėjimais.
„Jaunų aktorių stygius pasiekė kritinę ribą. R.Vikšraitis sumanė rinkti aktorių kursą ir pats jam vadovauti – užsimanė būti vienvaldžiu lyderiu.
Žinodami jo pedagogikos istoriją suprantame, kad tai yra laiko ir lėšų eikvojimas, o pasekmės neaiškios. Be to, teatro vadovo darbo sutartyje nurodyta, kad jis neturi teisės dirbti kito darbo“, – pareiškė R.Atkočiūnas.
Jis kritikuoja R.Vikšraičio idėją Muzikos akademijos studentus aktoriaus profesijai rengti ne aukštojoje mokykloje, o J.Miltinio mieste – Panevėžyje. Meno vadovas sutinka, kad didmiestyje studijas baigusio jaunimo nedomina perspektyvos provincijoje. Tačiau R.Atkočiūnas mano žinantis, kaip privilioti į Panevėžį pradedančiuosius aktorius.
„Kai dirbau meno vadovu Liepojos teatre, susidūrėme su ta pačia problema – jaunimas stengėsi pasilikti Rygoje. Bet sugalvojom fenomenalų dalyką: latvių kursą Klaipėdoje. Ir jau keleri metai jį baigusieji įsilieję į Liepojos teatro kolektyvą“, – patirtimi dalijosi R.Atkočiūnas.
Pretenzijų sąrašas ilgas
Meno vadovas R.Vikšraitį kaltina nesitariant su kolektyvu, neteikiant informacijos apie situaciją teatre – per pusantrų jo vadovavimo metų direktorius nesušaukė nė vieno visuotinio susirinkimo.
Todėl balandžio viduryje ministeriją pasiekė dar vienas raštas iš J.Miltinio teatro. Dvi jame veikiančios profesinės sąjungos, taip pat R.Atkočiūnas reikalauja visuotinio susirinkimo ir dalyvauti kviečia ministerijos atstovus.
Šią savaitę šaukiamame susirinkime teatralai žada išsakyti nepasitenkinimą dėl daugelio dalykų. R.Atkočiūno teigimu, kolektyvo netenkina, kad mažėja J.Miltinio teatro spektaklių, tačiau daugėja Panevėžyje gastroliuojančių šalies teatrų pasirodymų, be to, jiems scena užleidžiama geriausiu laiku, tai yra savaitgaliais.
Taip pat, pasak meno vadovo, R.Vikšraičio vadovaujamas teatras neturi strateginio plano, kritikuotinas meno tarybos darbas. R.Atkočiūną piktina, kad jis, meno vadovas, direktoriaus pageidavimu eliminuotas iš kūrybinius reikalus sprendžiančios tarybos sudėties.
Esą R.Vikšraitis dėl to savavališkai pakeitęs teatro nuostatus. Meno vadovas direktorių kaltina nesugebėjimu tvarkytis su finansais. Esą kai kuriems režisieriams mokami kelis kartus didesni nei turėtų būti honorarai.
„Latvijoje tarp režisierių sklando legendos, kad Lietuvoje mokama tris kartus daugiau. Jie ir užsiprašo daugiau, o R.Vikšraitis tiek ir moka. Teatras virsta į jo privačią įmonę“, – mano R.Atkočiūnas.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite gegužės 2 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
