Architektūra daugeliui suprantama kaip pastatų statyba. Ir tik kai kuriems tai yra viena iš meno sričių. Architektūros parodas, vykusias per visą nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį, galėtume suskaičiuoti ant pirštų. Tad panevėžiečiai turi puikią galimybę išvysti lietuvių architektų per dešimtmetį kurtus išskirtinės statybos gyvenamuosius namus vienoje vietoje.
Išskirtinė paroda
Parodos „Houses.lt“, pristatytos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, kuratorius architektas Gintaras Balčytis sako, kad ši ekspozicija skirta platesniam visuomenės ratui, ne tik besidomintiesiems architektūra ir namų statyba. Ji ne tik atskleidžia, kad ir lietuvių architektai nė kiek nenusileidžia Vakarų valstybių kolegoms, bet ir parodo, jog svajonės gali virsti realybe.
„Tokios parodos galbūt privers žmones susimąstyti ir apie architektūros svarbą, ir apie tai, kad pasirinkus gerą architektą galima netgi sutaupyti namo medžiagoms. Daugelis įsivaizduoja, kad architektas prieinamas tik itin turtingai gyvenantiesiems, kad pasisamdyti jį – prabangos dalykas, tačiau taip nėra. Todėl ta paroda ir norime parodyti geriausius lietuvių architektų darbus ir galbūt priversti žmones kitomis akimis pažvelgti į architektūrą. Daugeliui šis žodis asocijuojasi su namų statybomis, bet visų pirma tai yra menas“, – kalbėjo G.Balčytis.
Paroda „Houses.lt“, savo kelionę pradėjusi nuo Gruzijos, Tbilisio, vėliau keliavusi į Kijevą, Zalcburgą, Taliną, Minską, apsistojo Panevėžyje, viešojoje bibliotekoje, kuri yra puikus pavyzdys, kaip galima sujungti šiuolaikinę architektūrą ir istorinius pastato fragmentus į vieną puikiai derančią visumą. Iš Panevėžio garsių lietuvių architektų darbai keliaus į Vokietiją, Hamburgą, architektūros bienalę.
Tik dalis darbų
Architektas G.Balčytis dažnai pagalvodavo, kad architektūra kaip meno objektas yra atsidūrusi kažkur užribyje ir ja domisi tik nedaugelis. Ir kai atsirado galimybė surengti architektūros parodą, nė nedvejodamas ėmėsi šio darbo.
„Vienas bičiulis pakvietė pasisvečiuoti į Tbilisį, Gruziją. Kaip turistas vykti jau nebenorėjau, nesinorėjo ir tuščiomis rankomis leistis į kelionę. Sumaniau parodyti ką nors apie Lietuvą. Tada kilo mintis surengti privačių gyvenamųjų namų architektūros parodą. Manau, tai arčiausiai žmonių esanti architektūra, tad visiems suprantama ir aktuali“, – pasakojo G.Balčytis.
Parodoje eksponuojami 37 darbai, sukurti per pastaruosius dešimt metų 20 architektų ir jų grupių. Pasak parodos kuratoriaus, darbų galėjo būti dvigubai daugiau, tačiau dėl laiko trūkumo ir techninių dalykų pavyko atrinkti tik dalį Lietuvoje esančių išskirtinio dizaino gyvenamųjų namų.
„Parodą galima vis pildyti. Darbų galėjo būti bent triskart daugiau, bet turėjau tik pusantro mėnesio šiai parodai parengti. Ir Panevėžyje buvo, atrodo, du namai, verti patekti į šią parodą, bet pritrūko laiko prikalbinti šių namų architektus. Apskritai šios specialybės žmonės yra gana nedrąsūs, vengia demonstruoti savo darbus. Aš daugiausia bendrauju su Kauno ir Vilniaus architektais, tad lengviau pavyko juos prikalbinti. Šioje parodoje beveik visi darbai iš Vilniaus ir Kauno ne todėl, kad kituose miestuose nėra gerų architektų, o dėl to, kad man pritrūko laiko. Geriausius darbus, kurių kokybiškas nuotraukas gavau, atrinkau su keliais kolegomis. Tad jeigu kas nors nepatinka, galite kaltinti tik mane, o jeigu patinka, tai girkite irgi mane“, – juokavo G.Balčytis.
Kita vertus, didžiuosiuose miestuose susikoncentravo ir daugiau gyventojų, kurie sau gali leisti turėti tokį namą, apie kokį visada svajojo.
Lygiuojasi į Vakarų šalis
Parodos kuratorius G.Balčytis prasitarė, kad parodoje eksponuojami architektūros pavyzdžiai nėra pigūs namai, tokius gali turėti ne visi. Tačiau jie puikiai pristato lietuvišką architektūrą, tad įdomu ne tik patiems šios srities specialistams, bet ir visiems, besidomintiems namų statybomis, naujausiomis tendencijomis ar tiesiog norintiems paganyti akis į meno šedevrais virtusius gyvenamuosius namus.
„Turėtų būti įdomu, kur link eina lietuvių architektūra: lygiuojasi į Skandinaviją, Vakarų Europą ar Rytų šalis. Kiekvienas gali susidaryti savo nuomonę. Negalėčiau įvardyti, ar turime savitą architektūrą. Gyvename kosmopolitiniu laikotarpiu, tad madas architektūroje diktuoja ne lietuviai. Bet kuriuo atveju lygiuojamės į pasaulines architektūros madas, į tuos geruosius pavyzdžius“, – kalbėjo G.Balčytis.
Paroda palankiai buvo sutikta ir užsienyje: vieni gyrė įspūdingus statinius, kiti žavėjosi netradiciniais ir kiek netikėtais sprendimais, o treti negalėjo patikėti, kad tik tris milijonus gyventojų turinčioje Lietuvoje yra tiek daug išskirtinės architektūros pavyzdžių.
„Austrijoje stebėjosi, kad mūsų šalis nėra turtinga, bet turi tokių namų, kuriuos gali įpirkti tik labai turtingi žmonės. Ukrainos architektai prasitarė, kad jie per visą Ukrainą nesurinktų nė tiek pavyzdžių, kiek atvežėme mes, nors yra daug daugiau gyventojų. Tačiau pridūrė, kad ukrainiečiai vis dar konservatyvūs žmonės, tad tokia atvira architektūra su daug stiklinių sienų, dideliais langais jiems nėra labai priimtina, jie daugiau linkę į tradicinę architektūrą. Tokios parodos tarsi yra rodyklė, nurodanti, kuria kryptimi vystosi mūsų architektūra“, – pasakojo G.Balčytis.
Trūksta švietimo
Parodoje eksponuojami darbai yra unikalūs ir vienetiniai, tad negali atspindėti visos Lietuvos architektūros mastų ir tendencijų, tačiau, G.Balčyčio nuomone, lietuviai per mažai apsišvietę architektūros srityje ir dažno ji suprantama labai siaurai.
„Labai sunku atsakyti į klausimą, kokios statybos namai populiariausi tarp lietuvių. Važiuojant po Lietuvą tikrai nepamatysi daug išskirtinių namų, ne visiems tokie ir patinka, lietuviai šiuo atžvilgiu dar šiek tiek konservatyvūs, kita vertus, ne visi teikia didelę reikšmę architektūrai.
Žmonės ateina į parodą, ja domisi, bet statydami savo namą vengia kreiptis į architektus, nes mano, kad tai labai brangu. Taip, toks namas kainuos daugiau nei tipinės statybos, tačiau ne viską galima suversti pinigams. Trūksta švietimo architektūrinėmis temomis. Juk mes neturime jokių televizijos laidų šia tema, žurnalai prieinami plačiajai visuomenei, tačiau daugelis net nežino, kad tokie apskritai yra“, – kalbėjo G.Balčytis.
Dažnai architektas sulaukia klientų, jau tvirtai apsisprendusių, kokio namo jis nori, tačiau po pokalbių galutinis rezultatas išeina vos ne priešingas pirminei idėjai.
„Kai pradedi kalbėtis, parodai pavyzdžius, tai pamato, kad yra ir kitokios architektūros. Labai svarbu žmonėms rodyti tuos geruosius pavyzdžius, kad pamatytų, jog ir Lietuvoje yra puikių architektų, ne tik užsienyje. Dažnam gera architektūra yra tada, kai pigiai pastatomas namas, o visais kitais atvejais ji nevertinama. Labai tikiuosi, kad architektūra po truputį užsitarnaus savo vietą“, – viliasi G.Balčytis.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
