Žiūrint į žinomo menininko Juozo Lebednyko darbus gamtos pulsas juntamas ir gėlės žiede, ir sraigėje, ir vabalėlyje. Nesvarbu, ar jie yra iš bronzos, granito ar šamoto – visi skleidžia šilumą, rodos, kad skulptūros alsuoja gyvybe. Neretai skulptorius pralenkia ir pačią gamtą – jo kūriniai atrodo tikroviškesni.
Pulsuoja energija, veržlumu
Menininko J.Lebednyko kūriniai nepalieka nė vieno abejingo. Todėl nenuostabu, kad kiekvienas gali atrasti ką nors priimtino, tinkamo tik jam vienam.
Norint pamatyti monumentalius autoriaus kūrinius, tektų išsirengti į ilgą kelionę po Lietuvos miestus. Daugiausia tokių darbų – Panevėžyje.
Menininkas sukūrė daug skulptūrų miesto pastatų eksterjerams ir interjerams, vario reljefų, mažosios plastikos, skulptūrinės keramikos kompozicijų, objektų, pastelių. Įvairias Panevėžio erdves puošia skulptūros „Paukščiai“, „Burės“, „Žiedas“, „Sraigė“, jos pasižymi formos ir linijos grožiu.
Prisiliesti prie kūrėjo darbų panevėžiečiai gali jau šiandien. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma menininko skulptūrų paroda. Eksponuojama bronzos, akmens, keramikos skulptūros bei pastelės.
Kiekvienas, vaikščiodamas po savitą skulptūrų sodą, ne tik pajus gamtos pulsavimą gėlės žiede, sraigėje, kituose gyviuose, bet ir stabtelės įsitikinti, ar tarsi gyva atrodanti peteliškė ar vabalėlis staiga neperbėgs į kitą vietą. Nesvarbu, ar menininko kūrinys iš bronzos, granito ar šamoto – visi jie skleidžia šilumą, alsuoja gyvybe, pulsuoja energija, veržlumu, neišsemiama fantazija, dvelkia tobulybe ir harmonija.
Neišsemiami klodai
J.Lebednykas nemėgsta tuščiažodžiauti. Jam geriau parodyti savo iškalbingus darbus.
Medžiai su milžiniškais prisirpusiais vaisiais, didžiuliai kaktusai, begalė paukščių, netoliese moters siluetas, vabzdys – tai tik maža dalelė menininko kūrybos. Skulptoriaus kūrinių linijos išbaigtos, o formos primena amžiną gyvybės ratą, besiskleidžiantį žiedą, viliokės moters kūną. Granito ir bronzos paviršiai spindi tarsi veidrodis, o keraminės skulptūros faktūros šiurkštesnės: jų paviršiuje galima įskaityti simbolius, ženklus, susipina įvairios kultūros.
Menininkas prisipažįsta, kad idėjų dažniausiai semiasi gamtoje, didelį įspūdį jam padarė pažintis su stulbinamų kontrastų šalimi Indija. Su žmona Jolanta, Dailės galerijos vadove, juodu keliavo į Indiją, čia pažino senųjų šventyklų meną, turėjo progos susipažinti su tos šalies tradicijomis, pajusti turtingos architektūros miestų šurmulį.
Keliaujant nuo Šiaurės Indijos iki Pietų menininkui įspūdį darė ir matyti egzotiški gyvūnai – masyvūs drambliai, aplinkui besidriekiančios dykumos.
Todėl būnant šalia J.Lebednyko skulptūrų juste juntama ši dievų globojama šalis, kuri traukia savo magiška jėga, nenusakomais kvapais ir garsais. Indijos potyriai menininko kūriniuose transformuojasi į formas, faktūras, ženklus.
Turi magiškų galių
Kad ir kokią medžiagą – marmurą, bronzą, granitą, akmens masę – skulptorius naudotų savo kūriniams, visos pulsuoja gaivališka jėga, veržlumu, tobula meistryste ir fantazijos žaismu.
Kūrinių linijos išbaigtos, o formos inspiruotos gamtos ir žmogaus rankų. Tačiau dažniausiai J.Lebednyko kūryboje dominuoja gamtos formos.
„Gamtoje jau sukurta tai, kas yra gražiausia. Taigi ir imi viską iš jos. Geriau kaip Dievas nepadarysi“, – teigia J.Lebednykas.
Skulptoriaus kūryboje vyriškieji ir moteriškieji pradai išreikšti per formą. Jie giliai užkoduoti prasmių įvairove – gamtos, ženklų, simbolių.
Kartais pats autorius skulptūras „suporuoja“, kitąsyk sukuria kelių objektų kompoziciją ar palieka kūrinį vienišių. Ypatingą reikšmę turi skaičius trys.
„Dievas mėgsta trejybę“, – šmaikštauja skulptorius.
J.Lebednyko skulptūros turi pirmykščio šventumo.
Tačiau tai nesiejama su konkrečia religija. Neretai jo kūriniai turi pasakos motyvų – paukščiai, žvėrys įgauna magiškų galių, o medžiai gali kalbėti, pranašauti.
Skulptorius dažnai kuria paukščius, vabzdžius, žuvis. Paukščiai vaizduojami įvairiais pavidalais jie gali virsti į angelus, paskui – į moteris. Ypatingų galių ir solidžią vietą turi vėžliai.
Bėga į gimtąjį kraštą
Menininko grafikas toks įtemptas, kad ne vienas pagalvotų, jog kūrėjas dirba kaip pašėlęs. Nesvarbu, kokia būtų savaitės diena, jei J.Lebednyką pagauna įkvėpimas, jis gali dirbti be poilsio. Jo sukurtų darbų užtektų surengti kelias parodas iš karto.
Kita vertus, panevėžietis prisipažįsta, kad viskas, kas ilgai užsitęsia, atsibosta, todėl kartais reikia atitrūkti nuo kasdienybės. O pabėga menininkas dažniausiai į gimtąjį kraštą, kur semiasi idėjų, atgaivina sielą ir jausmus.
J.Lebednykas prisipažįsta neturįs daug laiko ilsėtis. Jo gyvenimas bėga dirbtuvėje prie skulptūrų, o jei norįs nuo jų trumpam pabėgti, tai geriausia – į šalia Onuškio tyvuliuojančius žuvingus ežerus pažvejoti ar tiesiog pasimėgauti gamtos apsuptimi, ramybe.
„Svarbiausia man – kūryba, šeima ir gamta. Be jos aš negaliu. Gamtoje gali pabūti vienas, pasijunti geriau, niekas tavęs netrukdo. Paklausai, kaip paukštis čiulba, pasižiūri į medžius, pakeli akis į dangų. Mane vargina šurmulys, todėl nenoriu sėdėti namuose prie televizoriaus ir klausytis banalių atlikėjų dainų“, – atvirai kalba skulptorius.
Pašnekovas prisipažįsta, kad kūrybinės mintys jį aplanko iš karto, kai tik į rankas paima medžiagą. J.Lebednykas sako, kad skulptūra tarsi savaime pasidaro.
Skulptorius atidavė duoklę ir tautos istorijai. 1990-aisiais sukūrė „Pietą“, kuri stovi Panevėžyje, prie Švč. Trejybės bažnyčios.
Paminklas 1863-iųjų sukilimo aukoms atminti pastatytas prie Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.
J.Lebednyko sukurta bronzos skulptūrėlė puošia ir Baltuosius rūmus: panevėžiečio nulietas bronzos paukštis 2004 metais dovanotas minint Lietuvos narystės NATO dieną.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
