Patyręs didelį sukrėtimą ir prieš dešimtmetį gimęs antrą kartą jaunas fotografas į aplinką stengiasi pažvelgti kitu žvilgsniu. Neigiamuose dalykuose, net šiukšlyne ar purve menininkas ieško išnyrančio šviesos spindulėlio.
Verčia susimąstyti
Atletiškas jaunuolis kadaise nė negalvojo pasukti menininko keliu. Aktyviai sportavęs ir laimėjęs ne vieną medalį panevėžietis Domas Rinius dabar aplinkinius stebina neįprastomis, susimąstyti verčiančiomis fotografijomis.
Vos prieš trejus metus rimtai fotografuoti pradėjęs 28-erių vaikinas Panevėžio fotografijos galerijoje pristatė savo pirmąją personalinę parodą. Iš vandens išnyrančio vaiko kančios persmelktas veidas arba ant lovelės gulinti, nieko aplinkui nematanti, į savo mintis įsijautusi mergaitė. Tokie vaizdai ypač traukią žiūrovų dėmesį. Nespalvotose fotografijose kiekvienas gali atpažinti save, savo emocijas, gyvenimo būdą.
Prieš dešimt metų žvelgęs mirčiai į akis jaunas vyras iš gyvenimo nori paimti kuo daugiau, todėl ne veltui sako, kad nėra kur skubėti – pravartu sustoti ir mėgautis akimirka.
„Reikia džiaugtis gyvenimu ir daryti viską, kas teikia džiaugsmo. Tegu tai ir menkas dalykas, tačiau jei jis tau malonus, nereikia savęs varžyti“, – įsitikinęs D.Rinius.
Atgimė iš naujo
Fotografija autoriui padeda pažvelgti į aplinką kitaip. Prieš dešimt metų jis išgyveno sukrečiamą momentą, tai ne tik privertė susimąstyti, bet ir davė stiprų impulsą kūrybai. D.Rinius labai domisi muzika, tapo, tačiau fotografija geriausiai padeda išreikšti save.
„Sustabdytos akimirkos yra dalis manęs, mano vidinės būsenos atvaizdas. Jos man padeda pažinti save. Prieš dešimt metų atgimiau iš naujo, mačiau šviesą tunelio gale, o paskui padariau labai daug išvadų“, – prisipažįsta menininkas.
Jaunas vyras visur ieško grožio. Todėl nevengia išeiti pasivaikščioti ir gūdžiausią naktį. Net šiukšlynuose, griuvėsiuose, pasak D.Riniaus, galima atrasti grožį.
„Kai visuomet kalbama, kad blogai, turi ieškoti ko nors gero. Tas pats ir išgyvenant liūdesį. Jis – tikras jausmas. Juk visur galima rasti kažką šviesaus“, – įsitikinęs fotografas.
Būtent tų dalykų paieška menininkas ir gyvena. Jis fiksuoja įspūdį padariusias akimirkas ir nori jomis dalytis su žiūrovu.
D.Rinius prisipažįsta ieškantis sudėtingesnių sprendimų, nes kitaip, pasak vyro, nebūtų įdomu.
„Man patinka iššūkiai. O tie išgyventi įvykiai gyvenimą privertė pamilti taip stipriai, kad privertė stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimųjų. Per nuotraukas pažįstu save“, –kalbėjo menininkas.
Fotografijose – mintis
Jaunas fotografas prisipažįsta mėgstantis iššūkius, todėl jo nuotraukos nespalvotos. Jose daugiau įtampos, minties, dramatizmo.
„Tamsios nuotraukos nėra blogos. Tose fotografijose tiesiog daug minties“, – sako pašnekovas. Menininko paroda pavadinta „Soul items“ – sielos dalykai. Kaip atskleidžia autorius, joje – menininko savęs paieškos. Kiekviena fotografija, anot D.Riniaus, tai – atskiras pasakojimas. Pavyzdžiui, iš tamsos išniręs vos matomas langas nėra paprastas: jis turi savo mintį, istoriją. Po nuotrauka užrašas „Pasirinkimas“. Jei menininkas nepaaiškintų, veikiausiai daug kas interpretuotų kitaip.
„Čia matomas aludės langas. Jis simboliškas, nes vienoje lango pusėje baras, kitoje matosi bažnyčia. Todėl ir pavadinimas „
Pasirinkimas“, nes kiekvienas žmogus atsakingas už savo sprendimus“, – aiškina fotografas.
Užgimusi „soul items“ idėja, tai, pasak pašnekovo, siekis pažvelgti giliau, kas slypi mūsų viduje.
„Tai jausmas – liūdesys ir džiaugsmas, jį kiekvienas išgyvename savaip. Tai tikra. Tai – sielos dalykai“, – teigia parodos autorius.
Ne tik sustabdytos akimirkos
Panevėžio fotografijos galerijoje vykstančią parodą „Soul items“ D.Rinius sudarė iš dviejų dalių. Vienoje jų – darbai, kurie neseniai buvo rodyti Vilniuje surengtoje parodoje-aukcione. Per jį surinkti pinigai, 7200 litų, buvo pervesti „Maisto bankui“.
Kitoje – įvairiais laikotarpiais sukurtos fotografijos, kurios artimiausios pačiam autoriui. Pasak jo, tai nėra tik sustabdytos akimirkos, tai – sielos dalykai.
Parodos autorius užsimena, kas įkvėpė ekspoziciją ir ką galės patirti žiūrovas:
„Viduje kažkas tyliai krebžda, bet tu niekaip negali suprasti kas. Gal liūdesys, o gal – džiaugsmas? Tai jausmas, tai dalis tavęs. Ta dalis prisimena nepažįstamojo, sutikto gatvėje, užburiantį žvilgsnį, ji kas rytą niūniuoja vis kitą netikėtai gimusią melodiją, galbūt įkvepia oro gurkšnį ir mėgaujasi saldžiu gyvenimo skoniu, švelniai kutenančiu gomurį. Tai jaučiame kiekvienas, bet savaip. Tai unikalu. Tai tikra“, – kalba menininkas.
Perteikia jausmą
D.Rinius prisipažįsta, kad parodos idėją pradėjo gvildenti ją susapnavęs. Pati pradžia buvo Vilniuje ir norėjo ją pristatyti savo gimtajame mieste.
„Nuotraukos – dalis manęs. Kiekviena jų atspindi mano išgyvenimus.
Tas, kas užfiksuota, visas tas būsenas patyriau pats“, – teigia jaunas menininkas.
Į kai kurias nuotraukas reikia įsižiūrėti, kad įžvelgtume esmę, prasmę – fotografas akcentuoja detales, nori užduoti žiūrovui klausimą, kad jis susimąstytų.
„Dabar mokausi fotografuoti jausmą, kaip jį išreikšti. Tai daugiau nei sustabdyta akimirka nuotraukose“, – kalba pašnekovas.
Fotografijų pavadinimai leidžia suprasti menininko mintis, tačiau jis sako, kad palieka laisvės ir pačiam žiūrovui pamąstyti.
D.Rinius fotografijose mėgsta įamžinti vaikus, nes jie, pasak menininko, natūraliai viską išgyvena.
„Sakoma, kad vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų, tačiau iš tiesų mes turime mokytis iš jų. Jie daro viską natūraliai, nuoširdžiai“, – mano pašnekovas.
Akcentuoja detales
Parodos autorius dabar gyvena ir kuria Vilniuje. Kaip jis pats juokauja, dirba visai kitą darbą, nesusijusį su menu.
„Tampau žarnas“, – juokiasi pašnekovas. Fotografas savitai, įdomiu rakursu žvelgia į pasaulį. Kiekviena jo fotografija pulsuoja emocijomis, nesvarbu, kokio žanro būtų.
Ekspresyvūs portretai, kur ypatingas dėmesys skiriamas veido raiškai, kūno plastikai, detalei. Apskritai detalės, tam tikri elementai
D.Riniaus darbuose yra itin akcentuojami ir suteikia įtaigos visai jo kūrybai.
Menininkas sako, kad nemeta vos pradėto darbo. Tik baigęs vieną, imasi kito, nenuilsta ir daro, kol kas nors išeina.
„Kai darai, tai ir pavyksta, tiesiog bandai ir gimsta kūrinys“, – tikina D.Rinius. Jis pats sau yra didžiausias kritikas. Jei jam patinka darbas – tai pats didžiausias įvertinimas.
„Mėgaujuosi tuo, ką darau. Kai ryte atsikeli ir gera, tada supranti, kad darai gerai, – kalba vyras.
Norisi paieškoti tos šviesos, kurios dabar labai trūksta“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
