Senas dviratis mediniais ratais, vargeta Antanėlis su smuikeliu, partizanų rašomoji mašinėlė ir įvairūs leidiniai, karo laikų automatas, moliniai indai, akmens amžiaus apyrankės, geležtės ir įmantriausi pjūklai – tai tik dalis eksponatų, kuriuos galima pamatyti dviejų aukštų Pasvalio krašto muziejuje.
Gausi ekspozicija
Pasvalio krašto muziejus vilioja lankytojus savo patrauklumu ir prieinamumu: įrengta nauja ekspozicija. Moderniai, išradingai įrengtos patalpos ir kompozicija derinama su istoriniu krašto paveldu.
Muziejaus direktorė Vita Povilionienė siūlo prisėsti senojoje miesto turgaus aikštėje, ir taikant šiuolaikines technologijas prieš lankytojų akis atsiveria visa 500 metų senumo Pasvalio krašto istorija.
Senas dviratis mediniais ratais, vargeta Antanėlis su smuikeliu, partizanų rašomoji mašinėlė ir įvairūs leidiniai, karo laikų automatas, moliniai indai, akmens amžiaus apyrankės, geležtės ir įmantriausi pjūklai – tai tik dalis eksponatų, kuriuos galima pamatyti dviejų aukštų Pasvalio krašto muziejuje.
Šios ekspozicijos pagrindu pasirinkta skiriamoji krašto ypatybė – smegduobės. Visa ekspozicijos medžiaga pateikta per žemės sluoksniškumą, paslaptingų matomų ir nematomų ertmių, jose slypinčių lobių motyvus. Daugybėje nuotraukų ir vaizdo medžiagoje matyti, kaip Pasvalio krašte atsiveria giliausios duobės.
Pirmame aukšte įrengtas inter-aktyvus Pasvalio krašto žemėlapis su pažymėtais lankytinais objektais bei papildoma medžiaga apie šį Aukštaitijos kampelį. Čia taip pat pristatoma etnografijos tema.
„Kviečiame pakeliauti lino keliu – nuo sėjos iki lininių apdarų. Užeiti vilioja aukštaitiška gryčia, kurioje dar neišnyko dūmų kvapas“, – sako muziejaus direktorė. Seniausia čia – 1881 m. pagaminta pilnutėlė kraičio skrynia. O kas suskaičiuos, kiek kūdikių suposi lopšyje, naudotame prieš keturis dešimtmečius?
Troško žeminančio paveikslo
Antrame aukšte supažindinama su geologijos, archeologijos, miesto formavimosi, žymių kraštiečių temomis.
Lankytojas gali prisėsti atokvėpio zonoje – Pasvalio senamiesčio instaliacijoje, kurioje šalia smuiku griežiančio vargetos galės pamatyti filmuką apie Pasvalio krašto istoriją. Į pastatytą aukų dėžutę įmetus pinigą, iš jos pasigirsta muzika. Edukacijos erdvėje įrengta skaitykla bei kompiuterinis terminalas.
Pirklys Jonas Pasvalietis – pirmasis žinomas šio krašto gyventojas. Lietuvai svarbi 1557 m. rugsėjo 14 d. – Pasvalyje susitiko dviejų valstybių vadovai: Žygimantas Augustas ir Livonijos magistras Vilhelmas Fiurstenbergas. Šie vyrai įamžinti didžiuliame paveiksle. Magistras vaizduojamas atsiklaupęs prieš Lietuvos didiką. Istorikai pamena, kad prieš kelerius metus atvykęs magistro giminaitis prašė parduoti paveikslą, nes šis neva žemina Vilhelmą, tačiau gavęs neigiamą atsakymą daugiau nebesirodė.
Nuožmias kovas su švedais ir rusais primena varinis karo būgnas.
Unikali ekspozicija
Muziejaus geologinė ekspozicija – unikali ir vienintelė Šiaurės Aukštaitijos regione.
Tai gausi mineralų, uolienų, augalų ir gyvūnų fosilijų pavyzdžių kolekcija, atspindinti ne tik Pasvalio rajono, bet ir kitų Lietuvos vietovių žemės gelmių sandarą.
Lankytojai prie tos ekspozicijos supažindinami su Pasvalio krašto geologine sandara, pačiais seniausiais eksponatais, jie yra tarsi jungiamoji grandis tarp senųjų Žemės istorijos laikotarpių ir dabarties. Jau senų senovėje žmonės naudojosi įvairiais žemės gelmių turtais – darbo įrankius, ginklus, papuošalus gamino iš titnago, lauko akmenų, molio, gintaro, kiek vėliau – iš pelkių geležies rūdos – limonito.
Visos uolienos skiriasi savo susidarymo sąlygomis, sudėtimi, cheminėmis savybėmis. Atsižvelgiant į tai, uolienos klasifikuojamos į atskiras grupes. Remiantis uolienų ir mineralų klasifikacija, sudaryta muziejaus geologinė ekspozicija. Ją rengiant talkino, konsultavo, dovanojo daug vertingų eksponatų muziejaus bičiulis, ilgametis Šiaurės Lietuvos žemės gelmių tyrinėtojas, gamtos mokslų daktaras, geologas Eduardas Vodzinskas (1928–2002).
Pagrindiniai ekspozicijos skyriai – kristalų formos, mineralai, uolienos, gyvūnų fosilijos, augalų fosilijos. Ekspozicijoje nemažai mineralų pavyzdžių. Gausiausia – silikatų kolekcija, kurioje yra ir brangakmenių bei dekoratyvinių akmenų, labai gražiai derančių su giminingais ir mūsų rajone randamais šios grupės mineralais.
Pasvalio krašto geologinis savitumas – po kvartero periodo nuogulomis esanti aktyvioji zona – gipsingos uolienos bei su jomis susiję karstiniai procesai. Visa tai atsispindi ekspozicijos grafiniuose prieduose bei unikaliame gipso pavyzdyje – jame aiškiai matomos šios uolienos tirpimo žymės.
Eksponuoja įrankius
Ekspozicijoje galima pamatyti ir lietuvišką naftą, Anykščių kvarcinį smėlį, Baltijos gintarą, trilobito fosiliją bei kitus vertingus eksponatus. Jų yra daugiau nei 200. Etnografijos ekspozicijoje pristatomi daiktai, susiję su Pasvalio krašto kaimo gyvenimu. Lankytoją pasitinka senojo liaudies meno šedevras – puošnus stogastulpis.
Pristatomi XIX – XX a. žemdirbystės padargai, namų apyvokos daiktai, amatininkų naudoti įrankiai, muzikos instrumentai, liaudies meno pavyzdžiai. Lankytojai supažindinami su svarbiausiais kaimo verslais: žemdirbyste, gyvulininkyste, bitininkyste.
Muziejaus direktorė sako, kad kolekcija nėra gausi, bet Pasvalio apylinkėse pavyko surasti svarbiausius šio amato įrankius: medsukį, dūminę ir dumples, spietinę, bičių motinėlės narvelį, medinius indus medui ir ypač įspūdingą medinį švirkštą spiečiui nutupdyti.
Akį traukia bitininko Povilo Samuolio iš vaško nulipdytos figūrėlės. Eksponuojama ir tikrai vertinga teorinė literatūra: dar 1809 m. Varšuvoje išleista lenkiška knygelė „Mokslas apie bites“ bei 1908 m. Tilžėje spausdinta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos „Bičių kningelė su daugeliu ambrozėlių“.
Bijojo komunistų
Muziejininkai sako, kad įstaigoje kiekvienas turės progą išmėginti malūnininko amatą – autentiškomis akmeninėmis girnomis galima susimalti saujelę grūdų.
Duonos kepimo ekspozicijoje pristatomas duonkubilis ir medinės ližės, ant kurių padėtą duonos kepalą šeimininkė šaudavo į krosnį.
Pasvalio kraštas tradiciškai buvo vienas linininkystės lyderių Lietuvoje. Tą lėmė derlingos žemės, nors smarkiai dirvožemį alinančius linus senoliai sėdavo toli gražu ne pačiuose derlingiausiuose plotuose. Čia pat ir pagrindinis moterų darbo įrankis, lietuviškos trobos simbolis – audimo staklės.
Puikūs jomis išausti audiniai užpildė eksponuojamą vieną iš XIX a. skrynių, vadinamųjų kuparų. Istorikai neabejoja, kad lankytojas tikrai užtruks prie unikalaus dviračio mediniais ratais ir didžiulio fotoaparato.
Atėjusiuosius į muziejų stebina ir Pušaloto gyventojo Jurgio Šidagio padovanotų eksponatų istorija. Net 12 metų (1947–1959) šis žmogus slėpėsi nuo tremties savo namų slėptuvėje, apie ją žinojo tik žmona ir vaikai. Jis ten piešė, drožė, meistravo.
J.Šidagio darbais – medžio drožiniais, gintaro karoliais, margučiais – dabar grožisi ir stebisi muziejaus lankytojai. Paslaptimi dvelkia paskutinės Pasvalio būrėjos Albinos Ferzigienės (1885–1986) kortos, puošnumu patraukia lauknešėlis, 1935 ar 1936 m. nežinomo kalinio nupintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.
Muziejuje vietą rado ir pasvalietės dovanotas karinis šautuvas. Moteris jį savo namuose saugojo tol, kol šalies prezidentu buvo išrinktas Valdas Adamkus. Tuomet pasvalietė, tikėdamasi, kad į valdžią jau nebeateis komunistai, ginklą padovanojo muziejui.
Fotografijose – kasdienybė
Ekspoziciją pagyvina fotografijų stendai. Viename jų įamžintos tarpukario kraštiečių gyvenimo akimirkos: krikštynos, laidotuvės, šventės, išleistuvės į Ameriką, kitame – kaimo kasdienybė ir verslai: šienapjūtė, kūlimas, kalvių ir batsiuvių darbas, pieninės ir kepyklos vaizdai.
Didžioji etnografijos rinkinio dalis sukaupta Pasvalio rajone ir fragmentiškai atspindi mūsų krašto kaimo materialinę kultūrą.
Pasvalio krašto muziejuje yra ekspozicija, skirta rajono archeologijai. Čia eksponuojami radiniai pasakoja apie savitą Šiaurės Lietuvos ir Pasvalio krašto praeitį nuo seniausių laikų iki valstybės susikūrimo. Ekspozicijoje – 114 eksponatų.
Pirmieji žmogaus pėdsakai rajone aptikti ties Pumpėnų gyvenviete – tai akmens amžiaus palikimas. Šį laikotarpį ekspozicijoje pristato įvairūs titnaginiai ir akmeniniai kirvukai, ypač vertingi laiviniai baltiškieji kovos kirviai, akmeniniai kauptukai. Iš 74 rajone rastų akmeninių kirvių muziejuje eksponuojama beveik pusė.
Sukilėlių gyvenimo atspindys
Pati turtingiausia – geležies amžiaus ekspozicija. Joje – archeologinių kasinėjimų metu aptikti radiniai. 1970–1971 m. archeologinės ekspedicijos darbavosi Daujėnų, Berklainių pilkapiuose, Kiburių senkapyje. Didžioji dalis čia surinktos III–XI a. medžiagos dabar saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, todėl Pasvalio muziejus su tyrinėjimais supažindina fotografijomis: jose užfiksuoti kasinėjimų fragmentai, vertingiausi radiniai.
Pasvalio krašto archeologiniai radiniai rodo buvus gana artimus čionykščių žmonių ryšius su senaisiais Lietuvos pajūrio bei Žemaitijos gyventojais. O minėtame Daujėnų pilkapyje rasta daiktų, atkeliavusių net iš Romos imperijos provincijų.
Mieste buvo apsistoję Napoleono kariuomenės daliniai. Neaplenkė Pasvalio ir 1863–1864 m. sukilimas. Sukilėliai čia kovėsi Antano Mackevičiaus būriuose. Ekspozicijoje sukilimo momentai užfiksuoti fotografijose – įamžinti kovotojai, jų kasdienybė, žūties ir palaidojimo vietos. Dramatiška sukilėlio Juozo Paškonio šeimos fotokronika.
Ne mažiau įdomūs išlikę sukilėlių naudoti daiktai, dokumentai, tremties reliktai, religinio turinio knygelės ir ypač retas bei vertingas medalis sukilimo malšintojams. Spaudos draudimo, knyg-nešių laikai – tai tikras sąjūdis Pasvalio krašte.
Akį traukia kareiviški batai
Muziejaus ekspozicijoje šalia knygų supažindinama ir su autentiškais knygnešio Kazio Gumbelevičiaus spaudos įrišimo įrankiais, Stepono Povilionio svarstyklėmis, net 32 kartus Prūsijos sieną perėjusio P.Šėmbelio drožtu kočėlu, kitais knygnešių daiktais, fotografijomis, dokumentais.
1918–1940 m. ekspozicija atspindi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Pasvalio krašto savanorių kovas už laisvę, pasakoja apie žymius mūsų krašto politinius ir visuomenės veikėjus. Eksponuojami savanorių asmeniniai daiktai, ginklų dalys, fotografijos.
Nemažai vertingų daiktų muziejui padovanojo savanorio Jono Nistelio artimieji. 1919 m. sausio 1-ąją J.Nistelis su kitais devyniais savanoriais pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.
Kaip šio žygdarbio liudininkas eksponuojamas ženklelis, kurį J.Nistelis segėjo tą įsimintiną dieną stovėdamas garbės sargyboje.
Pasvaliečiai didžiuojasi nepailstančiu kovotoju už Lietuvos laisvę Kaziu Škirpa. Kilęs nuo Saločių, tituluojamas pirmuoju savanoriu, drauge su J.Nisteliu kėlęs pirmąją Trispalvę Gedimino pilies bokšte K.Škirpa buvo Steigiamojo Seimo narys, karininkas ir diplomatas. Muziejaus ekspozicijoje iš tolo akį traukia aukšti kareiviški K.Škirpos batai.
Tragiški įvykiai
Aukso amžių tuomet išgyveno pro miestą puškuojantis siaurukas, jo istoriją pasakoja tik išlikusi geležinkelininkų atributika ir nostalgiją keliančios fotografijos.
Tragiškiausias XX a. tautos istorijos puslapis – rezistencija ir tremtys – Pasvalio krašto neaplenkė. Partizanai čia kovojo Algimanto apygardoje. Bene žymiausia asmenybė – Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, kilęs iš Valmonių kaimo. Gimtinėje kovoti neteko, užtat jo pastangomis 1945 m. įkurta Didžiosios Kovos apygarda, kuriai pats vadovavo iki žūties 1947 m. Butyrkų kalėjime Maskvoje. Ekspozicija supažindina ir su kitais Pasvalio krašto partizanais, tokiais kaip žurnalistas Julijonas Būtėnas, Kazimieras Pažemeckas, Vladas Juozokas (Žaliosios rinktinės vadas) ar broliai Jonas, Juozas ir Steponas Masilioniai. Tragiškos lemties rezistentas ir poetas Bronius Krivickas-Vilnius – irgi mūsų krašto vaikas. Partizanų kasdienybė, nuolatinė įtampa ir likimai atsispindi gausiose fotografijose, asmeniniuose daiktuose ir ypač pogrindžio spaudos puslapiuose.
Mokosi slaptoje mokykloje
Edukacija ir kultūrinė veikla tapo viena pagrindinių muziejaus funkcijų. Čia sukurta įvairiausių edukacinių programų: etnografinių, krašto istorijos, geologijos, literatūros ir kt. Šiuo metu muziejus rengia per 30 edukacinių užsiėmimų. Ypač populiari „Slaptoji lietuviška mokykla“, „Pasisiųsiu batukus“, „Apie bitučių gyvenimą“ ir kt.
Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų.
Nuolat organizuojamos įvairios istorinės, kalbinės, gamtinės konferencijos, seminarai, vyksta susitikimai su žymiausiais Lietuvos veikėjais.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
Rubriką remia spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
