Savo jėgomis 508-ąjį miesto gimtadienį organizavęs Panevėžys parodė, kad čia gyvena kūrybingi ir linksmi žmonės. Miesto šventėje dalyvavę užsienio svečiai per savaitgalį turėjo progą susipažinti ne tik su miestu, bet ir išvysti mini Aukštaitijos kraštą.
Parodė, ką turi geriausio
Gimtadienį švenčiantis Panevėžys ir be storos piniginės tikrai neapsijuokė rengdamas šventinį stalą. Taip praėjusį šeštadienį, kulminacinę šventės dieną, kalbėjo į miesto centrą gausiai susirinkę gyventojai. Svečiai iš kitų Lietuvos miestų gyrė už pramogų akiai ir sielai įvairovę.
Užsieniečiai, kurių sulaukta galbūt ne tiek daug, kiek tikėtasi, nespėjo dairytis į visas puses.
„Ar čia dėl krepšinio lietuviai tokias fiestas daro?“ – klausė „Sekundės“ pakalbinti ispanų jaunuoliai.
Sužinoję, kad miestas, be Europos vyrų krepšinio čempionato, dar švenčia ir 508 gimtadienį, jie dar labiau susidomėjo.
Dvi šventės iš karto. Panevėžiui – tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelis iššūkis. Šiemet miesto gimtadienis negalėjo būti toks pat, kaip ankstesnieji. Tad Panevėžys į savo šventę prisikvietė kaip niekada didelį būrį svečių ir, atrodo, neprašovė pro šalį. Jie į gimtadienio puotą įnešė naujų spalvų.
Miesto šventė, kaip ir planuota, tapo visos Aukštaitijos regiono suvažiavimu.
Panevėžys, Panevėžio rajonas, Pasvalys, Biržai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Utena, Anykščiai, Pakruojis parodė, ką turi gražiausio, geriausio, kuo jie išskirtiniai, kuo naudingi.
Net ir savo gimtinę gerai pažįstantiems lietuviams buvo įdomu Laisvės aikštėje pasivaikščioti po kiekvienos savivaldybės stilizuotus kiemelius, prisiminti folkloro tradicijas, pamatyti įdomiausius kolektyvus, paragauti kulinarinio paveldo skanėstų, pabendrauti su meistrais, patiems išbandyti senuosius amatus. Pavyzdžiui, išsidrožti iš medžio šaukštą ar padedamam Pasvalio muziejininko Stanislovo Mašalo už 6 litus pasisiūti nagines iš dermatino ar už 25 litus iš odos.
Biržų rajono tautodailininkės, mokiusios nerti nuostabaus grožio šalius dar nematyta technologija – ant medinės lentelės su pritaisytais kuoliukais, buvo nuolat apgultos susidomėjusių moterų.
Veltiniais gaminiais iš avies vilnos: pirties kepurėmis, šlepetėmis, segėmis, įdėklais į batus ir kitais dirbiniais prekiavusi ponia
Vida iš Utenos tikino, kad kiekviena moteris turi mokėti velti.
Vida – prisiekusi pynėja iš vytelių, į Panevėžį atsigabeno ir savo pintų krepšių, tačiau veltos jos grožybės turėjo didesnę paklausą.
Moteris džiaugėsi jau pardavusi kelias pirties kepures, kainuojančias nuo 20 iki 25 litų, seges, įvertintas nuo kelių iki keliolikos litų. Beje, uteniškės kainos buvo lanksčios. Maloniam, besišypsančiam pirkėjui ji nuleisdavo kelis litus ar net daugiau, priklausomai nuo to, kokį daiktą jis perka.
Užsukusiuosius į Rokiškio kiemelį pasitikdavo dvi ponių drabužiais vilkinčios damos – Rokiškio muziejaus darbuotojo Marijona Mieliauskienė ir Giedrė Spundzevičienė.
Moterys mielai pasakojo apie įdomiausias savo krašto vietas, įžymybes. Tiesa, muziejininkės labai smalsavo, kokias pramogas, atrakcijas ir kitus renginius organizavo panevėžiečiai.
Mat rugsėjo pabaigoje Rokiškis švęs savo miesto 510-ąjį gimtadienį. Viešnios pasakojo, kad muziejus sugalvojo gyventojams pasiūlyti piešti miesto istorine tema ant 210 metrų ilgio popieriaus lapų.
„Labai kviečiame panevėžiečius pas mus apsilankyti“,– kvietė jos.
Kad rokiškėnai labai svetingi – akivaizdu. Jie čia pat raikė didžiulį šviežutėlį fermentinį sūrį, kuriuo vaišino kiekvieną svečią.
Viešėjusiuosius stilizuotuose mini amatų ir folkloro kaimeliuose linksmino saviveiklininkai. Meistrai demonstravo verpimo, audimo, žvakių liejimo, geležies kalimo ir net deguto virimo meną. Nosį kuteno skanūs aukštaitiškų valgių kvapai.
Senvagėje klegėjusioje aukštaitiškoje mugėje žmonės neskubėjo traukti piniginių gerai neapžiūrėję, neįvertinę visų čia siūlomų gėrybių. Paveikslais šalia šachmatininko skulptūros prekiavęs dailininkas sulaukė pirkėjo, susidomėjusio ne paveikslais, o skulptūra. Pastarasis, sužinojęs, kad ji neparduodama, labai nusivylė.
Drožiniais iš medžio Kranto gatvėje prekiavęs plungiškis meistras skundėsi, kad per visą dieną pardavė tik vieną pjaustymo lentelę už 75 litus.
Vyras pasakojo, kad neseniai vykusioje Jūros šventėje Klaipėdoje prekyba buvusi gerokai sėkmingesnė, jis net pritrūkęs lentelių.
„Panevėžyje labai jaučiasi krizė“,– padarė išvadą drožėjas.
Šventinėje eisenoje – ir užsieniečiai
Miesto gimtadienį vainikavo šventinė kelių tūkstančių dalyvių, nuo darželinukų iki senjorų, eisena. Šokėjai, dainininkai, sportininkai iš įvairiausių miesto kolektyvų, darželiai, mokyklos, firmos buvo suskirstyti į 6 kolonas, kurių kiek-vieną vedė pučiamųjų orkestrai, tarp jų buvo ir prestižiniai Lietuvos kariuomenės bei Lietuvos kariuomenės oro pajėgų orkestrai. Vienos iš kolonų priekyje žygiavo dūdas pučiantys norvegų muzikantai.
Milžiniškoje eisenoje nuo prekybos centro „Babilonas“ iki Laisvės aikštės buvo ir rumunų tautinių šokių kolektyvas. Žmonės šypsojosi ir mojavo keliose arklių traukiamose karietose sėdintiems pypliams iš muzikinio ugdymo kolektyvo „Džikum dralo“.
Centre eisenos laukę daugybė žmonių susispietė išilgai Klaipėdos gatvės. Kad paradas artėja, pranešė nuolatinių jo dalyvių, baikerių klubo „IronX MC“ motociklų gaudimas. Praūžus motociklams, žiūrovams žadą atėmė vienas už kitą įspūdingesnių senovinių automobilių kortežas.
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 5 d. „Sekundėje“.
