Jaukiai sutvarkytame Marijonų sode, kuriame skamba lietuviškų pasakų įrašai, o išskirtiniai takai mirga tautiniais raštais, daugiau nei penketą metų vietoje suplanuoto fontano plyti nemaža duobė.
Panevėžio savivaldybės atstovai teigia, kad užbaigti fontanui reikia geresnių laikų.
Projektą teko koreguoti
Tvarkyti tuometį Jaunimo, o dabar oficialiai Marijonų sodu vadinamą parką Panevėžio savivaldybė nutarė 2016-aisiais. Po metų su Centrine projektų valdymo agentūra buvo pasirašyta finansavimo sutartis ES paramai gauti, parengtas techninis sodo pertvarkos projektas.
2019-aisiais statybininkai kibo į darbus. Įvairiaspalvėmis trinkelėmis perkloti sodo takai, įrengtos vaikų žaidimo bei krepšinio aikštelės, pastatyta suoliukų, teritorija apšviesta.
Už ES bei Savivaldybės lėšas ši teritorija baigta tvarkyti 2020 metais.
„Neslėpsiu, man ir liūdna, ir apmaudu, kad parkas iki galo taip ir nesutvarkytas, kad jame liko duobė“, – teigia projektavimo įmonei „Panprojektas“ vadovaujanti architektė Elvyra Klimavičienė.
Laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą, ši įmonė rengė Jaunimo sodo, vėliau tapusio Marijonų sodu, rekonstrukcijos techninį projektą.
E. Klimavičienė pabrėžė, jog pradėjus darbus, parengtą projektą teko koreguoti.
Pasak architektės, pagal pirminį projektą parke turėjo būti nutiesta daugiau takų, skirtų pasivaikščioti, šalia jų turėjo stovėti suoleliai. Toje vietoje, kur dabar duobė, suplanuota įrengti fontaną su iš žemės trykštančiomis srovėmis. Šalia fontano architektai buvo numatę ir amfiteatrą.
„Tačiau gautų lėšų mūsų sumanymui įvykdyti neužteko. Tad tvarkant sodą praktiškai buvo pakeista vien takų danga, įrengtas apšvietimas. Fontanui veikti atvestos reikalingos komunikacijos, bet paties fontano nėra“, – konstatavo E. Klimavičienė.
Pinigų neatsirado penketą metų
„Panprojekto“ vadovė mena, kad nerandant lėšų įrengti fontanui Marijonų sode, buvo svarstyta, gal duobę užversti žemėmis ir apsodinti gėlėmis. Tačiau apie tai vien pakalbėta, bet nieko nenuspręsta.
„Panevėžy Rotary klubas „Arta“, kuriam priklausau ir aš, Marijonų sode, tik kitoje vietoje nei ta duobė, sodino želdynus: pasodinome gudobelę, kiek vėliau pievelę šalia jos apsodinome narcizais, po to – ir scylėmis“, – pasakoja E. Klimavičienė.
Kad 2020-aisiais neužteko pinigų sodui sutvarkyti iki galo, patvirtino ir Panevėžio savivaldybės Investicijų projektų skyriaus vedėjo pavaduotojas Donatas Mickevičius. Jis buvo šio projekto vadovas.
Pasak D. Mickevičiaus, pristigus lėšų, nutarta fontaną įrengti kitu etapu, jau už miesto biudžeto pinigus. Bet per pastaruosius penkerius metus lėšų fontanui įrengt nepavyko surasti.
„Tenka laukti geresnių laikų. Bet jie kaip neateina, taip neateina“, – pakomentavo D. Mickevičius.
Laukia geresnių laikų
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, fontano įrengimo klausimas Marijonų sode nepamirštas.
„Tačiau šiuo metu mieste vykdoma nemažai europinių projektų, kuriems reikalingi ir Savivaldybės biudžeto pinigai. Tad 2026-ųjų biudžete nėra numatyta lėšų fontanui Marijonų sode įrengti“, – teigė D. Vadluga.
Pasiteiravus, gal išties būtų racionalu fontanui skirtą duobę užpilti žemėmis, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas replikavo, kad dabar, kai duobė užversta sniegu, ne metas tokiems darbams.
Be to, pasak D. Vadlugos, duobė jokio pavojaus nekelia.
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas-vyriausiasis miesto architektas Saulius Glinskis taip pat teigė žinantis, kad fontanui Marijonų parke įrengti šiuo metu biudžete lėšų nėra numatyta.
Tad ar bus, o jei bus – kada Marijonų sode bus įrengtas fontanas, šiuo metu nežinia.
Nuo vienuolių sodo iki pasakų vietos
Parkas tarp Marijonų ir A. Jakšto gatvių pradėtas sodinti dar 1932-aisiais.
Tuomet Panevėžyje šalia Švč. Trejybės bažnyčios apsigyvenusiems marijonų vienuoliams Panevėžio vyskupijos ganytojas Kazimieras Paltarokas šioje vietoje skyrė bažnyčiai priklausiusios žemės plotą.
Vienuoliai jį užsodino vaismedžiais, taip pat prisodino ir dekoratyvinių medžių, augino daržoves ir gėles. Skirtoje teritorijoje iškilo ir vienuolynas su iki šių dienų veikiančia koplyčia.
Sovietinės okupacijos metais vienuolyno pastatas nacionalizuotas, vienuolių pasodintas sodas taip pat atiteko valstybei.
Sovietų jis buvo pavadintas Jaunimo sodu, tarp vienuolių susodintų medžių tuomet buvo pristatyta sūpuoklių, karuselė, iškilo apžvalgos ratas.
Jaunimo sode stovėjo medinė estrada, kurioje vykdavo miesto pučiamųjų orkestrų koncertai.
Bėgant metams, estrada sutrešo ir buvo nugriauta, išgabentos ir sūpuoklės, virtusios metalo laužu, išardytas ir išvežtas apžvalgos ratas.
Marijonų mikrorajono bendruomenės rūpesčiu, pritarus šalies Vyriausybei, 2021 metais Jaunimo sodas pervadintas Marijonų sodu.
Dar po poros metų – 2023-iaisiais, Marijonų sode pastatytos kelios interaktyvios profesionalių menininkų sukurtos šamoto skulptūros. Nuskenavus QR kodus, šios skulptūros „prabyla“ – seka lietuvių liaudies pasakas – t. y. sode skamba šių pasakų įrašai.
