Seniausiame mieste Skaistakalnio parke įsikūrusio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ dizaino studijos kuratorė, dizainerė ir scenografė Inga Jurkevičiūtė dalijasi savo kultūrinėmis patirtimis – nuo muzikos, filmų iki teatro ir dailės. Inga kviečia meno magiją patirti gyvai – ir parodose, ir namų aplinkoje.
MUZIKA
Kokios muzikos klausau, priklauso nuo dienos, nuo nuotaikos, nuo „vidinės geometrijos“. Šiuo metu mano muzikinis pasaulis yra kontempliatyvus, tarsi tylus, bet intensyvus kraštovaizdis, panašiai kaip vaizdas pro langą, kurį matau darbe.
Daug klausausi indie rock, shoegaze, dark wave, popmuzikos – nuo „Slowdive“ iki „Drab Majesty“, nuo Nicko Cave’o iki Johno Zorno. Lygiagrečiai panirimas į pasaulio muziką – nuo Indijos laukų iki Varanasio Gango krantų, iki Stambulo gatvių – leidžia jausti muziką ne tik kaip foną, bet kaip vidinę kelionę, emocinį ir kultūrinį žemėlapį. Muzika tampa citadele, kurioje susitinka skirtingos kultūros, tikėjimai ir laikai.
Ypatingą vietą užima Nickas Cave’as – jo kūryboje slypi filosofinė gelmė, poetiškumas ir subtilus žavesys. Tai muzika, kuri nebijo tamsos, tačiau kalba apie žmogiškumą, tikėjimą, netektį ir meilę. Dalinuosi muzikinėmis nuotaikomis ir savo „Facebook“ paskyroje Inga Confidential, kur kiekvienas garsas gali virsti nauja vidine kelione.
FILMAS
Kai galvoju apie filmus, kurie mane sujaudino, mintyse sukasi lėta karuselė. Jimo Jarmuscho „Only Lovers Left Alive“ („Išgyvena tik mylintys“) – vizualinė ir egzistencinė meditacija. Filme Detroite plaukioja mintys apie nemirtingumą ir trapumą, apie ilgesį kultūros, kuri kartais nyksta akyse. Tilda Swinton, Tomas Hiddlestonas, Mia Wasikowska – ne tik personažai, bet ir gyvos idėjos apie laiką, meilę ir estetines patirtis, kai būni vampyrais.
Paprastesnės, bet ne mažiau gilios istorijos – „Pay It Forward“ („Sėkmė avansu“). Tai filmas apie žmogiškumą, atsakomybę ir mažų veiksmų galią. Net mažiausia idėja gali sukurti grandininę reakciją, ir tai palieka ilgalaikį įspūdį, nuostabus filmas ir žiūrėtas gal 20 kartų.
Taip pat norėčiau paminėti serialą Penny Dreadful, ypač dėl aktorės Evos Green kuriamo personažo, Viktorijos laikų kostiumų, siužeto ir tamsaus Londono. Šis serialas mane sužavėjo Viktorijos laikų estetika, literatūrinėmis mintimis, personažais, gilia psichologine atmosfera. Tai nuostabus televizijos serialas, sakyčiau, kūrinys, kuris jungia senąją epochinę estetiką, grožį ir vidinius žmogaus dialogus su savimi ir išoriniu pasauliu.
SPEKTAKLIS
Teatre mane visada žavi būsena – ne veiksmas, o tylos, pauzės ir vidinio dialogo ritmas.
Dominykas Matulionis spektaklyje „Anapus Nevėžio“ teatre „Menas“ kviečia į vidinę kelionę per Panevėžio kraštovaizdį, atmintį ir žmogaus santykį su praeitimi. Tylus, bet galingas Aleksandro Špilevojaus spektaklis „Jona“ leidžia stebėti skirtingas istorijas ir skirtingus personažų gyvenimus, o iš teatro išeini su klausimais, kurie dar ilgai tave lydi.
KNYGA
Skaitau knygas, gautas per mainytuves – iš rankų į rankas. Toks skaitymas ne tik apie tekstą, bet ir apie santykį, dalijimąsi ir pasitikėjimą. Knyga tampa tiltu tarp žmonių, kurių mintys susitinka tylioje erdvėje tarp puslapių.
DAILĖ
Labai rekomenduoju šiuo metu aplankyti kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“, kur vyksta Jaunojo tapytojo prizo paroda.
Tai puiki proga gyvai patirti šiuolaikinio meno magiją – pamatyti skirtingų menininkų darbus, skirtingas perspektyvas ir požiūrius į tapybą. Tokios parodos man svarbios kaip gyvas pulsas, leidžiantis pajusti, kuo gyvena jaunoji kūrėjų karta, ir pačiai tuo mėgautis.
Man taip pat labai brangūs kūriniai, kurie gyvena mano kasdienybėje, namuose.
Neseniai namuose kartu su dukryte pasikabinome artimų bičiulių kūrybą – nuostabių menininkų Jolitos Online, Monikos Pietarytės-Klaeson ir Wiliamo Klaesono darbus. Šie kūriniai įdomūs ne tik estetiškai, bet ir dėl emocinio ryšio, nes jie tampa namų dalimi, kasdieniu dialogu su menu, kuria namų jaukumą ir savitą charakterį.
