Kaip išsirinkus puansetiją ir parsinešus namo iškart jos nenumarinti.
Joks kitas vazoninis augalas nesimbolizuoja švenčių taip, kaip raudonlapės puansetijos.
Dar neseniai, XX amžiaus viduryje, savo gimtinėje Meksikoje puošniausiosios karpažolės – tai botaninis jų pavadinimas – buvo auginamos kaip paprastos gėlės, nors iš tiesų yra kažkas tarpinio tarp krūmo ir liauno medelio.
Puansetijos paprastai žydi gruodį – dėl to dar vadinamos Kalėdų žvaigždėmis. Bet ne todėl jų auginimas mūsų kraštuose dažniausiai apsiriboja šventiniu laikotarpiu: išsaugoti šių gėlių grožį ilgiau mažai kam pavyksta, retas ir bando.
Iš tikrųjų visai nebūtina atsisveikinti su gražiosiomis meksikietėmis vos tik šventės praeina. Sudarius palankias sąlygas ir tinkamai prižiūrint, puansetijos žiedais gali džiuginti nuo 6 savaičių iki 2 mėnesių. Dar daugiau: net nenumanome, kad jos yra skinamos gėlės ir pamerktos vazoje laikosi labai ilgai – irgi net kelias savaites.
Anaiptol ne trumpalaikė puošmena
Raudona, žinoma, klasikinė paunsetijų spalva, tačiau jau labai seniai nebe vienintelė. Dabar šių kalėdinių gėlių dekoratyvumas viršija net išrankiausiųjų lūkesčius: puansetiją galima įsigyti rožinę, baltą arba geltoną, violetinę. Net taškuotą ar dėmėtą.
Pamačius tokį grožį, nesusigundyti labai sunku. Bet dar sunkiau stebėti, kaip namo parsineštos būsimos Kalėdų puošmenos ima akyse nykti nė šventinių dienų nesulaukusios.
Kodėl taip nutinka?
Tikėtina dėl to, kad kai rinkotės parduotuvėje puansetiją, ji atrodė dailiai, bet jau nebebuvo geriausios formos.
Pasak augintojų, idealiomis sąlygomis puansetijos gali žydėti ir mėnesį, ir du – taigi iki sausio pabaigos, jei mažiau pasiseks – vidurio. Bet kad tokią gėlę nusipirktum, reikia žinoti, į ką būtinai atkreipti dėmesį renkantis. O visų svarbiausia – išmanyti, iš kokių dalių susideda šis, atrodo, labai paprastas augalas.
Įsižiūrėkite į žiedus
Rankantis puansetiją, bene svarbiausias žingsnis yra gerai apžiūrėti jos žiedus. Ir čia būtina pabrėžti žodį „žiedai“.
Kaip jau turbūt žinote, pati spalvingiausia ir labiausiai akį traukianti puansetijų dalis, atrodanti kaip milžiniški žiedlapiai, iš tikrųjų yra pakitę lapai, botaniškai vadinami pažiedėmis. Jie netgi atrodo labiau kaip lapai nei kaip žiedlapiai.
Bet mažyčių gumbelių sankaupa tų raudonų ir kitokių atspalvių pažiedžių centre yra tai, kaip puansetijos žydi.
Tokios unikalios žiedų struktūros vadinamos ciančiais (lot. „cyathia“) ir yra būdingos karpažolinių šeimos augalams.
Ciančiai gali būti žali arba gelsvai žali, bet kai perkate puansetiją, jie turėtų būti visiškai užsidarę, kad dar nesimatytų ryškiai geltonos spalvos.
Jei žiedai jau prasiskleidę, turi spalvą arba barsto žiedadulkių miltelius, galite neabejoti – puansetijos žydėjimo, taigi ir dekoratyvumo, laikotarpis jau įpusėjo.
Jeigu žiedai sudžiūvę arba krenta (tuo nereikėtų stebėtis žinant, jog į mūsų parduotuves vazonai su puošniausiomis karpažolėmis pradeda pamažu plūsti jau lapkričio pabaigoje), augalas nėra šviežias ir parneštas namo ilgai nedžiugins.
Specialistai primygtinai pataria ieškoti augalų, tarp kurių spalvingų lapų susitelkę smulkučiai žiedeliai dar nė nesiruošia skleistis ir yra žalsvi. Prasiskleisdami jie pagelsta, vadinasi, kitokia spalva nei žalia išduoda, kad augalas žydi jau kurį laiką, todėl jūsų namuose išsilaikys trumpiau nei galėtų.
Tuo labiau venkite puansetijų, kurios jau barsto žiedadulkes – toks augalas yra peržydėjęs.
Patikrinkite pažiedes ir lapus
Šventes galinti išgyventi puansetija atrodys šviežia ir gyvybinga, o ne suglebusi ar pavytusi.
Lapai turi būti tamsiai žali, ne pageltę ar dar blogiau – krentantys (tas rodo, kad augalas patiria stresą).
Dažniausiai puansetijos, kaip ir daugybė kitų gėlių, parduodamos apsauginėse celofano „rankovėse“. Žvilgtelėkite į jų vidų arba išvis nuimkite, kad pamatytumėte, kaip atrodo apatinė augalo dalis.
Jeigu apatiniai lapai pageltę ar nukritę, tokio augalo nesirinkite. Parnešę namo galite gausiai laistyti, bet iki švenčių lapai vis tiek neataugs ir puansetijos išvaizda tikrai nepagerės.
Pirštu patikrinkite žemę
Jei substratas vazonėlyje visiškai išdžiūvęs, augalas patiria didelį stresą.
Puošniausiosios karpažolės mėgsta nedidelę, bet nuolatinę drėgmę. Ir priešingai nei daugelio pamėgtos vėzdūnės, kurios palaistytos greitai atsitiesia, sykį nuvytusi puansetija lengvai neatsigaus. Verčiau iškart ieškokite kitos.
Įvertinkite bendrą būklę
Pasitikėkite savo nuojauta. Jeigu atrodo, kad puansetijai kažkas ne taip, ji nėra gyvybinga, nepirkite – tik paleisite pinigus vėjais. Nes šventiniu laikotarpiu augalo būklė išliks tokia, kokia yra perkant. Jeigu jis jau dabar atrodo paveiktas streso, po kelionės iki namų ir bandymų juose adaptuotis puansetijos būklė tikrai nepagerės.
Jokių vabaliukų!
Savaime suprantama, kad negalima pirkti augalo, ant kurio stiebų, lapų ar pažiedžių matyti kokių nors vabzdžių. Tad nepatingėkite kruopščiai apžiūrėti. Juolab kad puansetijos jautrios baltasparniams, miltuotiesiems skydamariams, voratinklinėms erkutėms.
Kuo greičiau namo
Įsigiję puansetiją, pradėkite ja rūpintis dar neišėję iš parduotuvės – be priedangos neneškite į lauką. Ypač tada, jei oro temperatūra žemesnė nei 4,5 laipsnio.
Gabenti puansetiją celofaninėje „rankovėje“ dar pusė bėdos, bet visai be nieko – neleistina.
Kaip ir ilgam palikti vazonėlį su gėle šaltame automobilyje.
Puansetijos – subtropikų gyventojos, todėl į staigų temperatūros kritimą reaguos dramatiškai. Juk šaltis – tai stresas, o jis trumpina augalų gyvenimą.
Taip pat jokiu būdu nepraleiskite karantino. Pastatykite puansetiją atokiau nuo kitų kambarinių augalų, kol nežinote, kokie kenkėjai zuikiais atvyko kartu su naujoke. Geriau pasisaugoti nei užkrėsti visą namų oranžeriją.
Duokite laisvės ir šviesos
Sėkmingai pargabenę puansetiją į namus iškart pašalinkite „rankovę“ ar kitą vazonėlio dangą, jei tokia yra, – apsaugos labai reikalingos transportuojant gėles, tačiau ilgainiui gali pradėti trukdyti drenažui.
Persodinti puansetijos tikrai nebūtina, užteks įdėti ją į dekoratyvų vazonėlį – jei norite.
Kad gėlė ilgai žydėtų, iškart parūpinkite jai labai šviesią vietą namuose. Puansetijos iš prigimties labai tokią mėgsta ir puikiai toleruoja saulėkaitą.
Kita vertus, jeigu pirkote puansetiją išskirtinai kaip šventinę puošmeną, statyti ją galite bet kur, kur reikia, – kad ir tamsiausiame kampe. Skirtingai nei augusios natūralioje gamtoje, šiltnamio gėlės pratusios prie netiesioginių saulės spindulių ir net tokiomis sąlygomis didelio streso nepatirs. Tik, turėkite omenyje, gyvens šiek tiek trumpiau.
Be to, trūkstant šviesos puošniausiosios karpažolės negražiai ištįsta.
Mėgsta šilumą – ne karštį
Rūpindamiesi puansetijomis visada prisiminkite, iš kur jos kilusios. Taigi, nepaisant to, kad šios gėlės lepios, jei tik patalpoje bus apie 13 laipsnių, nieko blogo nenutiks, bet 18–21 laipsnio temperatūra joms kur kas labiau patiks.
Didesnio karščio puansetijoms tikrai nereikia!
Vandens – nei per daug, nei per mažai
Kas dėl laistymo, puansetijos vertina pastovumą ir saiką: žemė vazonėlyje turi būti visada šiek tiek drėgna, bet jokiu būdu negali permirkti.
Užpilkite maždaug po stiklinę vandens kas dvi tris dienas ir vis pakilokite vazonėlį, ar ne per lengvas, – tai kone tiksliausias būdas nustatyti, kada vėl reikės laistyti puansetiją.
Jeigu lėkštelėje po vazonu susikaupia bent kiek vandens, nedelsdami išpilkite.
Pasak specialistų, didžiausia klaida, kurią daro augintojai, – leidžia puansetijoms dienai ar kelioms visiškai išdžiūti. To paprastai pakanka, kad augalas, bandydamas išgelbėti šaknų sistemą, pradėtų mesti lapus.
Prasidėjus tokiam procesui, kelio atgal jau nebėra. Šiais metais jūsų puansetija jau nebeatsigaus. Todėl geriau meskite į kompostą ir pirkite naują.
Naudinga žinoti
Laikykite puansetijas atokiau nuo naminių gyvūnų. Nors ekspertai sako, kad šio augalo toksiškumas smarkiai perdedamas, į pieną panašios sultys, išsiskiriančios pažeidus puansetijos stiebą ar lapus, gali sudirginti burnos gleivinę ir odą. Tad jeigu jūsų augintinis ir nuris puansetijos gabalėlį, jam gali sutrikti skrandžio veikla, bet nieko blogiau atsitikti neturėtų.
Jeigu vazone auganti puansetija ištįso, numetė apatinius lapus, drąsiai nukirpkite stiebą ir pamerkite į vazą – taip ji dar ilgai jus džiugins.
