Miego metu organizmas atkuria jėgas, tačiau tai nereiškia visiško ramybės periodo.
Įprasta manyti, kad tuo metu smegenys ilsisi, tačiau iš tikrųjų vyksta daugybė sudėtingų procesų. Kai kurie jų mokslininkams anksčiau buvo nežinomi.
Pavyzdžiui, jau seniai nustatyta, kad miego metu žmonės atlieka greitus akių judesius. Ši miego fazė taip ir vadinama – greitų akių judesių (REM) faze.
Bet kas tuo metu vyksta su vyzdžiais?
Iki šiol šis klausimas liko neatsakytas, tačiau neseniai atliktas tyrimas pateikė išvadų, kurios gali ne tik pakeisti mūsų supratimą apie miego pobūdį, bet ir padėti diagnozuoti įvairius sveikatos sutrikimus.
Kaip keičiasi vyzdžiai miego metu?
Šveicarų mokslininkų grupė pirmą kartą išanalizavo, kaip miegant keičiasi vyzdžių dydis.
Siekdami tai stebėti, jie užtikrino visišką tamsą ir tuo pat metu išlaikė tiriamųjų akis atmerktas. Eksperimentui jie taikė neįprastą metodą – vieną tiriamųjų akį paliko atmerktą, naudodami skaidrų tvarstį ir drėkinamąjį akių skystį.
Nors toks metodas atrodo neįprastas, dauguma dalyvių sugebėjo užmigti, nes visiškoje tamsoje žmogus greitai praranda sąmoningą akių būklės suvokimą.
Šis metodas leido mokslininkams pirmą kartą užfiksuoti, kaip keičiasi vyzdžiai per kelias miego valandas.
Paaiškėjo, kad jie tai susitraukia, tai išsiplečia, o tai rodo, kad vyzdžių aktyvumas miego metu išlieka panašus į būdravimo fazę.
Šie pokyčiai susiję su skirtingais smegenų aktyvumo lygiais ir reakcija į išorinius dirgiklius.
Iki šiol buvo manoma, kad miego metu smegenų sužadinimo lygis išlieka žemas.
Tačiau naujausi duomenys šią teoriją paneigia.
Be to, mokslininkai nustatė, kad smegenų sričių aktyvacija vyksta ne atsitiktinai, o pagal tam tikras dėsningas schemas, kurias galima stebėti analizuojant vyzdžių pokyčius.
Šios išvados buvo paskelbtos moksliniame žurnale Nature Communications.
Kaip vyzdžiai susiję su smegenų aktyvumu?
Vienas pagrindinių tyrimo rezultatų rodo, kad vyzdžių dydžio pokyčiai tiesiogiai atspindi smegenų aktyvumo lygį.
Šį procesą reguliuoja smegenų kamiene esanti struktūra – žydrasis branduolys (locus coeruleus), atsakinga už budrumo lygį ir miego reguliavimą.
Kadangi šią smegenų sritį sunku tiesiogiai tyrinėti miego metu, mokslininkai pasirinko kitą būdą – stebėjo jos aktyvumą per vyzdžių reakcijas.
Jie nustatė, kad vyzdžių dydžio svyravimai sutampa su tam tikrais smegenų aktyvumo modeliais.
Ypač šie pokyčiai siejasi su smegenų bangomis, kurios atsakingos už miego stabilumą ir atminties konsolidaciją.
Kuo aukštesnis smegenų aktyvumo lygis, tuo intensyviau vyzdžiai reaguoja į išorinius stimulus, pavyzdžiui, į garsinius signalus.
Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad tam tikros smegenų sritys miego metu išlieka aktyvios.
Pavyzdžiui, regionai, atsakingi už informacijos apdorojimą ir atmintį.
Ankstesni tyrimai parodė, kad stebint šią aktyvumo dinamiką galima suprasti, kodėl blogi prisiminimai dažniausiai išnyksta, o geri – išlieka atmintyje.
Kaip vyzdžių stebėjimas gali padėti diagnozuoti miego sutrikimus?
Nors naujasis tyrimas suteikė vertingų įžvalgų apie vyzdžių ir smegenų aktyvumo sąsają, mokslininkai kol kas negali užtikrintai teigti, kad šiuos pokyčius tiesiogiai lemia žydrasis branduolys.
Tačiau jie užfiksavo aiškų ryšį tarp vyzdžių dinamikos, smegenų aktyvumo lygio ir net širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos.
Ateityje tyrėjai sieks nustatyti, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp locus coeruleus veiklos ir vyzdžių pokyčių.
Jei tokia sąsaja bus patvirtinta, šios žinios gali būti pritaikytos įvairių miego sutrikimų diagnostikai.
Pavyzdžiui, vyzdžių dinamikos analizė galėtų padėti nustatyti nemigą, potrauminio streso sutrikimą ar net įvertinti komoje esančių pacientų atsigavimo tikimybę.
Apibendrinant galima teigti, kad šveicarų mokslininkų atradimas patvirtina, jog akys iš tiesų yra „smegenų veidrodis“.
Net miegant vyzdžiai nuolat keičiasi, atspindėdami nervų sistemos aktyvumo lygį.
Šis fenomenas gali atverti naujas galimybes diagnozuoti neurologinius sutrikimus ir giliau suprasti miego mechanizmus.
