Artėjant šventėms apie Kalėdų Senelį ir vaikai, ir suaugusieji, kurie širdyje vis dar saugo šio stebuklo dalelę, ima kalbėti gana dažnai.
Artėjant šventėms apie Kalėdų Senelį ir vaikai, ir suaugusieji, kurie širdyje vis dar saugo šio stebuklo dalelę, ima kalbėti gana dažnai.Šįkart panevėžiečių klausėme, ar jie dar tiki Kalėdų Seneliu, kada pirmą kartą suprato, ką slepia balta barzda, ar dabar, jau suaugę, sulaukia jo dovanų.
Jų atsakymai – nuo vaikystės nuotykių iki šiltų šeimos tradicijų – primena, kad Kalėdų stebuklas gyvas tiek, kiek patys leidžiame jam gyventi. Kaip taikliai pasakė viena pašnekovė: tikėk tiek, kiek norisi.
Tomas MALINAUSKAS
Futbolo klubo „Ekranas“ direktorius
Esu tokio amžiaus, kad jau žinau, kas tas Kalėdų Senelis, bet savo vaikams stengiamės kuo ilgiau išlaikyti paslaptį.
Vyresnieji jau nebetiki, bet mažylis, kuriam tuoj sueis aštuoneri, dar neabejoja tuo kalėdiniu stebuklu. Kasmet kartu rašome Kalėdų Seneliui laiškus. O Kalėdų naktį Senelis paslapčia po eglute palieka dovanų. Suaugti dar spės, kuo ilgiau išsaugos tą tikėjimą stebuklu, džiaugsis tais mažais vaikystės džiaugsmais, tuo bus geriau.
Aš tiksliai nepamenu, bet į mokyklą jau ėjau, kai supratau, kas iš tiesų atneša dovanas po eglute. Radęs paslėptas dovanas, pats išsiaiškinau šią paslaptį. Buvau smalsus vaikas.
Būdami tėvai per kiekvienas šventes savotiškai ir patys grįžtame į vaikystės Kalėdų rytą. Tik mūsų vaikai turi visai kitas galimybes. Mūsų laikais gauti lego prilygo kone stebuklui, o dabar šiuolaikinį vaiką labai sunku kuo nustebinti. Mes vieną saldainį dalindavomės su liniuote, o dabar tiek visko pilna, kad vaikai nebežino, ko nori.
Džiaugiamės, kad mūsų vaikai renkasi ne išmaniąsias technologijas, o tai, kas susiję su sportu ir aktyviu laiko leidimu – Kalėdų Senelio prašo vandenlenčių ar slidžių.
O šiemet Kalėdų dovana visai šeimai bus įspūdžiai – trumpam išvyksime slidinėti į kalnus.
Zita KUNCIENĖ
Panevėžio lopšelio-darželio „Puriena“ direktorė
Mūsų Kalėdų Senelis būdavo labiau panašus į lietuvišką Senelį Kalėdą.
Gyvenome kaime Ukmergės rajone. Augome trise – dvi sesės ir brolis. Buvo sovietmetis. Tėvai – gana kūrybiški. Kartu su mumis gyveno ir dėdė, bet tėtis visą laiką buvo pramogų iniciatorius.
Seneliu Kalėda būdavo tėtis, apsirengęs išverstais avių kailio kailiniais. Aplankydavo ne vien mus, pradžiugindavo ir kaimynų vaikus. Maži būdami šio senelio išsigąsdavome, bet paskui pripratome ir labai laukdavome.
Dovanų gaudavome per Kalėdas, o ne per Naujuosius. Viskas vyko už uždarų durų, užtrauktų užuolaidų. Tie Kalėdų Seneliai atnešdavo labai žemiškas, paprastas dovanas – obuolių, riešutų, kuriuos surinkdavo rudenį ir pasidėdavo dovanoti per Kalėdas. Saldainiai būdavo kažkas tokio! Labai reta dovana! Kai gaudavome, jais puošdavome eglutę. Nesulaukdavo šventės tie saldainiai. Viską išlukštendavome.
Pas mus nebuvo tradicijos, kad, jeigu esi negeras, negausi dovanų. Man atrodo, vaikystėje pridarydavome visko, bet švenčių proga visi gaudavome dovanų ir jokių moralų dėl elgesio nebuvo.
Sovietmečiu nelabai buvo galima prieš Kalėdas puošti eglutės, ruoštis šventėms, bet mes visada švęsdavome Kūčias, Kalėdas ir visada būdavo eglutė.
Labai laukdavome jos puošimo, nes sodyboje augo gal kokios šešios labai didelės eglės. Iš šakų tėtis visuomet padarydavo eglutę. Tą iki šiol prisimenu labai šiltai.
Kad tėtis ir yra Kalėdų Senelis, supratome pradėję eiti į mokyklą, būdami pradinukai.
Kartą pastebėjau, kad Senelio kailiniai lyg matyti. Visi kailiniai buvo avių kailio, o rankovės – iš ožiukų kailio, ilgesniais gaurais. Kartą po Kalėdų sugalvojau, kad reikia patikrinti tėčio kailinius, tada ir supratome, kas yra kas. Bet tikėjimas Kalėdų stebuklu išliko iki dabar.
Dabar jau anūkams staigmenas darome. Pernai ketvirtokė anūkė nusistebėjo, kad kitas mūsų anūkas dar tiki Kalėdų Seneliu. O aš paklausiau, kas jai suneša dovanas? Priminiau, kad Seneliui rašo laiškus. Ir buvo tokia ilga ilga pauzė. Vaikas susimąstė, kaip iš tikrųjų yra. O aš jai patariau: tu tikėk, kiek norėsi tikėti.
Remigijus VILYS
Pučiamųjų instrumentų orkestro „Aukštyn“ vadovas ir dirigentas
O aš, žinokit, ir dabar dar tikiu Kalėdų Seneliu! O jums toks klausimas kyla? (Juokiasi.) Ir dovanų sulaukiu. Ne visą laiką materialių, bet suprantu, kad jos – Kalėdų Senelio darbas.
Visi kažkam esame Kalėdų Seneliai.
Kai viską labai išgryninam, lieka vis mažiau įdomių dalykų.
Manau, vaikams mistika, viltis ir tikėjimas labai svarbu. O kai suaugusieji viską išaiškina, nuo tada viskas tampa nesąmone. Kol neišaiškina, viskas gerai.
Vaikystėje Kalėdų Senelis ir į namus ateidavo, būdavo, ir po eglute dovanų rasdavom. Ir spąstus Seneliui gamindavom. Priberdavom miltų patikrinti, kas ateina. Ir vos vos nepagaudavom, visai nedaug trūkdavo. (Juokiasi.)
Rūta GRUZDĖ
Šokių studijos vadovė
Šiuo magišku laikotarpiu, matydama, kaip gražiai visi aplinkui pasipuošę laukia stebuklo, nejučia ir pati imu tikėti Kalėdų Senelio tikrumu.
Nuo vaikystės šeimoje turėjome tradiciją Kūčių naktį palikti stiklinę pieno su sausainiais Kalėdų Seneliui. Šios tradicijos laikausi iki šiol.
Nei sausainių, nei pieno ryte niekada nebelieka, vietoj jo randame dovanas po eglute.
Kai buvau maža, šventes švęsdavome su visa plačia gimine pas senelius sodyboje. Tai buvo nepakartojamas laikas, kai sniego būdavo aukščiau kelių, o Kalėdų stebuklo laukimas toks ypatingas.
Kaip ir visi vaikai, labai laukdavau ateinant Kalėdų Senelio. Naktį bandydavau nemiegoti, kad tik galėčiau jį pamatyti.
Bet, žinoma, tai buvo neįveikiama užduotis man. Vieną rytą pabudusi be galo nustebau išvydusi didžiules batų žymes nuo lauko durų iki Kalėdų eglės, po kuria visų laukė dovanos. Šią akimirką prisimenu iki dabar ir visada pasakoju savo vaikams.
Gaila, bet mano Kalėdų Senelio medžioklė visuomet būdavo nesėkminga. (Juokiasi.)
Jei dabar sutikčiau Kalėdų Senelį, labai norėčiau paklausti jo dviejų dalykų. Man visuomet būdavo didžiulis galvos skausmas, kaip jis spėja visas dovanas išdalinti per vieną naktį? Ir kodėl ateina tik vieną kartą per metus? (Juokiasi.)
Kalėdų Senelio stebuklo idėja man labai graži, net kai esu suaugusi. Kalėdų magiškas laikotarpis suteikia gyvenimui dar daugiau prasmės.
Norisi tą stebuklą išsaugoti kuo ilgiau, kad mano vaikai tikėtų, lauktų šio gražaus metų laiko ir, aišku, užaugę prisimintų jaukias akimirkas kartu.
