Artėjant didžiausioms metų šventėms, Panevėžio rajono ūkininkai jaučia stiprėjantį pirkėjų susidomėjimą. Išskirtinio patiekalo kalėdiniam stalui ieškančiųjų akys krypsta į kalakutus ir triušius, o jų augintojų užsakymų kalendoriai sparčiai pildosi.
Naujamiesčio seniūnijoje, Mickiemės kaime ūkininkaujantis Rolandas Kiškis ištisus metus augina ir pardavinėja mėsines vištas ir kalakutus.
Ūkininkas pasakoja, kad prekyba vištomis prieš šventes pakyla labai nežymiai. Tačiau kalakutų paklausa gerokai išauga.
Prekyba šių paukščių mėsa tradiciškai itin pagyvėja maždaug po gruodžio 10–12 dienos.
„Tada pasiraitoji rankoves ir kimbi į darbus“, – juokiasi R. Kiškis.
Panevėžio rajono ūkininkas užsakymų sulaukia ir iš emigrantų užsienyje, ir iš panevėžiečių.
„Užsakymai jau juda. Klientai domisi, klausinėja kainų, dydžių“, – sako R. Kiškis.
Daugiausia paukščių jis parduodantis privatiems asmenims, tačiau jų užsako ir įmonės. Visgi R. Kiškis, auginantis 300 kalakutų, sako nesantis pajėgus verslui pasiūlyti didesnių kiekių.
Skanesnis labiau subrendęs
R. Kiškio klientai Kalėdoms dažniausiai pageidauja vidutiniškai 5–6 kg kalakuto.
Tokie užauga maždaug per 13 savaičių.
Ūkininkas juos vadina dar paaugliukais ir prisipažįsta nelabai linkęs tokių pjauti.
Jų mėsa minkšta, greitai iškepa, tačiau nėra tokia skani kaip labiau subrendusio paukščio.
R. Kiškio teigimu, 9–10 kg svorio, maždaug 18 savaičių kalakutas skanesnis.
Jo ūkyje burbuliuojantys kalakutai užauga ir daugiau nei 20 kg. Tokie paprastai perkami ne šventiniam stalui, o kepsniams, kitiems patiekalams ir pan.
Ūkininkas pasakoja už savo užaugintus kalakutus dabar prašantis po 8 eurus už kilogramą. Kiek ims už mažesnius, skirtuosius Kalėdoms, kol kas neapsisprendė.
Mat Lietuvoje fiksuojamas paukščių gripas ir kainos šiek tiek pakilusios.
„Kretingos rajone sunaikino apie 20 tūkst. kalakutų, o tiek Lietuvai labai daug. Gal dar atveš iš užsienio, bet vakuumas jaučiasi“, – sako R. Kiškis.
Kitokia mėsa
Pasak R. Kiškio, žąsys, antys skoniu skiriasi nuo kalakutų. Pirmieji yra vandens paukščiai ir jie riebesni, o kalakutas – vištinis paukštis.
Visgi ūkininkas tvirtina nejaučiantis ančių ir žąsų augintojų konkurencijos.
Pašnekovas pastebi, jog lūžis žmonių sąmonėje rinktis kalakutieną įvyko maždaug prieš dešimtmetį. Anksčiau, pasak jo, daugelis nemokėjo tinkamai pagaminti kalakutienos.
„Kalakutai neturi riebalų. Kepant reikia stengtis mėsos neišdžiovinti“, – įspėja R. Kiškis.
Anot jo, kepdami kalakutą lietuviai naudoja ir obuolius, slyvas, abrikosus, linkę mėsą marinuoti, o štai amerikiečiai, daug šių paukščių suvalgantis per Padėkos dieną lapkritį, dažniau naudoja įvairius padažus.
Dairosi triušienos
Ant lietuvių kalėdinio stalo garuos ir triušiena.
Lietuvos veislinių triušių asociacijos pirmininkas, Ėriškiuose triušių ūkį valdantis Eduardas Kubilius pastebi, kad prekyba triušiena jau pagyvėjusi.
„Žmonės nori šventėms save palepinti, renkasi sveikesnę mėsą. Dabar lieka tik išpildyti jų norus“, – šypsosi E. Kubilius.
Vis dėlto, anot ūkininko, didžiausias prekybos suaktyvėjimas juntamas likus maždaug penkioms dienoms iki švenčių.
„Anksčiau triušieną tiekdavau parduotuvėms, Kauno klinikoms – alergiškiems vaikams ir širdies bei kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, restoranams. Dabar produkciją žmonės užsisako tik privačiai ir atsiima iš namų. Šiuo metu daugiau dirbu su veislininkyste ir masiškai neprekiauju“, – pasakoja ūkį sumažinęs E. Kubilius.
Lėčiau yra geriau
Triušienos kainos, anot ūkininko, per metus ūgtelėjo maždaug euru – nuo 10 iki 11 Eur už kilogramą.
Pirkėjai labiausiai pageidauja iki 2 kg triušio.
Tokio dydžio triušiai užauga maždaug per 4,5–5 mėnesius ir jų mėsa, pasak E. Kubiliaus, kokybiškiausia.
Augimo procesą galima paspartinti koncentruotais pašarais, tačiau E. Kubilius tvirtina tokios praktikos netaikantis. Anot jo, lėčiau augančio triušio mėsa sveikesnė.
„Jei stengsiesi greitai užauginti, gali greitai ir nukentėti. Maisto perkrovos atsiliepia ir mamoms patelėms, ir jų vaikams. Taip augindamas greitai gali ūkio netekti“, – sako ūkininkas.
Jo teigimu, triušiena itin tinkama mėsa sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis žmonėms. Tad, E. Kubiliaus manymu, ją kasdieniam stalui renkasi labiau mąstantys apie sveiką mitybą arba neturintieji kitos išeities, pavyzdžiui, kankinami alergijų.
„Triušiena nėra masiškai vartojama kaip vištiena ar kiauliena, bet galbūt turintieji didesnes pajamas ieško sveikesnio maisto, ypač vaikams ir kūdikiams“, – pažymi ūkininkas.
