Panevėžio krašte kalėdinių vakarėlių sezonas įsibėgėja iki žiemos švenčių likus visam mėnesiui. Kaimo turizmo sodybos pirmųjų išankstinių užsakymų sulaukė dar rudenį, o kai kur laisvų vietų beveik nebeliko.
Panevėžį šiemet savo šventėms pasirinko ir stambios valstybinės įstaigos.
Vis dėlto verslininkai pastebi ir kitą tendenciją – dalis Panevėžio įmonių tradicinių vakarėlių atsisako.
Rezervavo dar rugsėjį
Karsakiškio seniūnijoje veikiančios „Dainiaus sodybos“ savininkas Dainius Januškevičius pasakoja pirmųjų užsakymų kalėdiniams vakarėliams sulaukęs dar rugsėjo pabaigoje ir pirmomis spalio dienomis.
Šiuo metu kaimo turizmo sodyboje praktiškai jau viskas užsakyta, tačiau norintiems švęsti kolektyvams verslininkas teigia dar surasiantis kokią laisvą vietą.
„Pas mus dažniausiai švenčia maži kolektyvai, cechai, grupės. Tikrai jaučiasi, kad šiemet vyksta gyvenimas“, – sako D. Januškevičius.
Anot jo, jei įmonė turi tinkamo dydžio patalpas, būtų ne problema maistą atvežti tiesiai į bendrovę, tačiau dauguma klientų to nenori.
„Darbuotojai pageidauja pakeisti aplinką, pabūti neformalioje vietoje, pabendrauti vieni su kitais kaip lygus su lygiu“, – tvirtina verslininkas.
Mažiau alkoholio, daugiau pramogų
Nors kalendorinė žiema dar tik prasidėjo, pirmosios įmonės „Dainiaus sodyboje“ jau atšventė.
Pasak D. Januškevičiaus skuba tos, kurioms prieš šventes prasidės pats darbymetis ir nebebus laiko švęsti.
Visgi, atkreipia dėmesį sodybos savininkas, tokio pobūdžio verslas suinteresuotas švęsti iš anksto – lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, bet ne po Naujųjų, kai galės atsikvėpti po kalėdinio šturmo.
„Atrodo, skirtumo nėra, tad kodėl nori anksčiau atšvęsti, nelabai įsivaizduoju“, – prisipažįsta D. Januškevičius.
Anot jo, keičiasi ir patys kalėdiniai vakarėliai. Juose jau seniai gerokai mažiau alkoholio. Be to, svečiai nebenori vien sėdėti prie stalo, tad įmonės investuoja ir į vakaro vedėjo darbą.
Pirmi metai be įmonių
Daukniūnų kaime esančios „Daukniūnų sodybos“ atstovė Jolanta sako, kad jie šiemet nesulaukė kalėdinius vakarėlius užsakančių įmonių.
Gruodį sodyba rezervuota tik privatiems vakarėliams – gimtadieniams, jubiliejams, nors dar pernai ir užpernai, Jolantos teigimu, tokiu metu pagrindinės užsakovės būdavo įmonės.
Kaimo turizmo sodybos atstovė svarsto, galbūt Panevėžio krašto verslininkai pamažu atsisako tradicinių vakarėlių ir renkasi alternatyvas arba ieško galimybių švęsti mieste.
„Nors esame netoli Panevėžio, bet po vakarėlio reikia grįžti namo, tad gal patogiau švęsti mieste“, – mano Jolanta.
Vakarėliams nusižiūrėjo Panevėžį
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius tvirtina, kad įmonės kalėdinių vakarėlių tikrai neatsisakiusios – dažna juos organizuoja savo darbuotojams.
„Įmonės, ypač tos, kurios gerai laikosi, pasiekė gerų rezultatų ir neturėjo problemų dėl geopolitinių dalykų, taip pagerbia savo darbuotojus, pabendrauja“, – sako V. Matkevičius.
Jo žiniomis, kai kurie Panevėžio darbdaviai vakarėliams organizuoti samdo žinomas sostinės renginių kompanijas.
V. Matkevičiaus teigimu, Panevėžį bendriems vakarėliams renkasi ir didelės valstybinės įstaigos ar įmonės.
Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje linksminosi Lietuvos pašto darbuotojai, netrukus čia kalėdinį vakarėlį švęs „Sodros“ kolektyvas.
„Vadinasi, Panevėžį pasirenka kaip miestą, kuriame gera švęsti“, – daro išvadą Prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius.
Dideliems kolektyvams bėdos dėl vietos
Nors, pasak V. Matkevičiaus, įmonių kalėdinių vakarėlių tradicija nėra nunykusi, tačiau tai tik viena iš formų verslui padėkoti darbuotojams už praėjusius metus.
Populiaru metams baigiantis kolektyvui padovanoti bilietus į koncertus, spektaklius ir pan.
Be to, V. Matkevičiaus nuomone, Panevėžyje labai ribota vietų, tinkamų švęsti dideliems kolektyvams.
„Turime problemą, kad didesniems kolektyvams nėra, kur švęsti. Belieka „Kalnapilio“ arena, o ji nėra akustiškiausia ir geriausia koncertų vieta“, – pripažįsta verslininkų atstovas.
Pasak V. Matkevičiaus, panevėžiečiai supranta, kad renginiai turi būti aukšto lygio, o ne tokie, kai susėdama prie stalo, pavalgoma, išdalijami čekiai apsipirkti ir išsiskirstoma.
„Vakarėliuose turi būti meno, kultūros, kažkas naujo, nematyto“, – mano direktorius.
V. Matkevičius sako pastebėjęs, kad ir pačios savivaldybės, pagerbdamos vietos verslą, organizuoja renginius, į kuriuos, jo manymu, nebūtų gėda pasikviesti ir šalies prezidentą.
Panevėžio rajono verslo įmonių apdovanojimų vakare šventinę nuotaiką kūrė žinoma pianistė Ieva Dūdaitė, Anykščiuose renginį organizavo režisierius Aleksandras Špilevojus, o jį vedė Džiugas Širvys, kuriam talkino dirbtinis intelektas.
Ilgametė tradicija
Panevėžyje veikiančios įmonės „Roquette Amilina“, turinčios per 320 darbuotojų, komunikacijos vadovė Laima Čigriejūtė-Vitkauskienė teigia, kad kalėdiniai vakarėliai – ilgametė tradicija.
„Švenčiame kasmet. Ar finansiniai metai sunkesni, ar geresni, visada akcininkų ir vadovybės požiūris toks, kad šventės reikia“, – teigia L. Čigriejūtė-Vitkauskienė.
Anot jos, įprasta tokiai šventei susirinkti Panevėžio kultūros centro salėje.
Pasak komunikacijos vadovės, vakarėliui samdomi renginių organizatoriai.
Šios įmonės kalėdinius vakarėlius yra vedę garsūs žmonės – ir Arūnas Valinskas, ir kiti žinomi vedėjai.
L. Čigriejūtės-Vitkauskienės teigimu, tokiuose vakarėliuose apdovanojami darbuotojai, apžvelgiama, kokie buvo metai, paminimi svarbiausi pasiekimai ir pan.
Į šventę stengiamasi įtraukti visus. Tad, be vakarienės, dažniausiai organizuojami žaidimai, kitos pramogos.
„Darbuotojams tokios šventės labai patinka ir jų laukia“, – teigia įmonės atstovė.
Bėgime dingsta prasmė
Panevėžyje registruotos bendrovės „Kriautė“ konsultantas, akcininkas Zenonas Jansonas pasakoja, kad sprendimas dėl kalėdinių vakarėlių priklauso ir nuo metų, ir nuo situacijos, ir dar kitokių dalykų. Daugiau nei 120 darbuotojų turinti įmonė kolektyvui yra rengusi ir koncertus, ir šventę kavinėse, ir tiesiog vaišes pačioje bendrovėje.
„Darome ir vakarėlius, o būna, kad tiesiog įmonėje vieni kitus pasveikiname“, – sako Z. Jansonas.
Verslininko nuomone, prieššventiniu laikotarpiu vyksta tiek daug renginių, kad kalėdinės bendros šventės tarsi praranda tikrąją prasmę.
Tad, Z. Jansono manymu, bendrus kolektyvo susibūrimus reikia organizuoti nebūtinai prieš Kalėdas. Vietoj to galima kartu kur nors nuvykti vasarą, taip parodant dėmesį darbuotojams.
„Gruodį, kai prasideda įvairios šventės darželiuose, mokyklose, įmonėse, viskas užimta. Visi bėga su dovanomis, nežinau, ar berūpi šventės, kai toks lėkimas“, – svarsto verslininkas.
Be vakarėlių
Maždaug pusšimtį darbuotojų turinčios Radviliškių kaimo kepyklos direktorė Audronė Kisielienė teigia, kad jų įmonėje tradicijos labai paprastos.
„Susirenkame paskutinę darbo dieną prieš šventes ir gražiai prie kavos puodelio, šampano taurės pasveikiname darbuotojus, jiems padėkojame už visus metus, už buvimą kartu, įteikiame kalėdines dovanas“, – pasakoja garsi Panevėžio krašto kepėja.
Šioje įmonėje, pasak vadovės, dirba beveik vien moterys, tad trankiems pasibuvimams nėra ir didelio poreikio.
Anot verslininkės, anksčiau buvo rengta ir vakarėlių, bet jie nelabai pasiteisino. A. Kisielienės manymu, Kalėdos yra toks laikas, kai švęsti labiau norisi namuose su šeima.
