Panevėžietė Karina de Bourg į Norvegiją išvyko, kaip pati sako, pasižiūrėti, ar tikrai svetur žolė žalesnė. Nors pradžia svečioje šalyje nebuvo patepta medumi, bet sunkumai, virtę pamokomis, leido augti kaip asmenybei ir sėkmingai kilti karjeros laiptais.
O gimtinės ilgesys tapo varikliu puoselėti lietuvišką bendruomenę toli nuo namų. Šiandien ji – jau dešimtoji projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadorė, mezganti lietuvybės giją tarp Norvegijos ir Lietuvos.
Kai Karina de Bourg su šeima prieš aštuonerius metus išvyko į Norvegiją, ši kelionė atrodė kaip laikinas eksperimentas.
Panevėžietė su tuomečiu sutuoktiniu ir Lietuvoje sėkmingai vystė verslus, tačiau norėjosi pabandyti, galbūt ir Norvegijoje pavyktų išplėtoti medinių namų statybą.
„Mano istorija labai paprasta, kaip tikriausiai ir daugelio kitų emigrantų. Važiavome su intencija pasižiūrėti, ar mums pavyktų Norvegijoje auginti savo įmonę. Puikiai verslus vystėme ir Lietuvoje, bet labai norėjosi pabandyti kažką naujo. Kaip sakau, norėjau pamatyti, ar kitur žolė žalesnė. Bet pamatėme, kad ten žolė ne žalesnė, o baltesnė“, – šypsosi Karina.
Panevėžiečiai emigravo į šiaurinę Norvegijos dalį, kur jau nuo spalio žemę dengė didžiulės pusnys, o iki artimiausio oro uosto tekdavo riedėti daugiau nei keturias valandas.
Emigrantė neslepia, kad pirmi dveji metai buvo sunkūs, kupini abejonių ir noro krautis lagaminus atgal.
Visą straipsnį skaitykite gruodžio 5 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde/ – yra ir PDF formatu.
